Ir priežastis, kodėl mes visa tai žinome, yra ta, jog ji kramtė beržo dervą, kuri anuomet veikė kaip kramtomoji guma. Ir būtent šios dervos tyrimai leido nustatyti visą mergaitės genomą ir burnos ertmės mikrobiomą. Tai pirmas kartas, kai žmogaus genetinės medžiagos sėkmingai išgautos ne iš kaulų. Tyrimo išvados antradienį buvo paskelbtos žurnale „Nature Communications“.
Beržo derva buvo tai, ką paleolito laikų žmonės prieš 760 tūkst. metų naudojo kaip klijus. Ji būdavo išgaunama kaitinant beržo žievę, o vėliau kažkokiu būdu žmonės suprato, kad ją galima ir kramtyti. Tai leidžia teigti ant aptiktų dervos likučių rastos dantų žymės.
Nedidelį gabaną rusvai juodos beržo dervos archeologai iš Lolland-Falsterio muziejaus aptiko Syltholmu vadinamoje vietoje ketvirtoje pagal dydį Danijos Lollando saloje. Nedidelių gabalėlių dažnai randama archeologinių tyrinėjimų vietose visoje Skandinavijoje, rodo tyrimas.
„Syltholmas yra visiškai unikalus. Beveik viskas ten užkonservuota dumble, tad organinės liekanos tiesiog fenomenaliai išsilaikiusios“, – sakė šioje vietoje kasinėjimo darbus atlikęs tyrimo autorius ir tyrinėtojas iš Kopenhagos universiteto „Globe“ instituto Theisas Jensenas.
„Tai yra didžiausia Akmens amžiaus vieta Danijoje, ir archeologiniai radiniai leidžia teigti, kad čia gyvenę žmonės aktyviai naudojosi gamtos ištekliais iki pat neolito – laikotarpio, kai pirmą kartą pietinėje Skandinavijos dalyje žmonės ėmė ūkininkauti ir auginti naminius gyvulius“, – sakė jis.
Iš beržo dervos išgavę DNR, mokslininkai atrado, kad ją kramtė mergaitė, kuri buvo genetiškai susijusi su medžiotojais-rinkėjais iš Europos žemyninės dalies, o ne iš centrinės Skandinavijos. Specifiniai genai jiems suteikė informacijos apie plaukų, odos ir akių spalvą, kuri buvo panaši į kitų europiečių medžiotojų-rinkėjų.
„Tiesiog nuostabu, kad pavyko gauti visą senovės žmogaus genomą iš kažko, kas nėra kaulai, – sakė šio tyrimo bendraautorius Kopenhagos universiteto „Globe“ instituto docentas Hannesas Schroederis. – Mums taip pat pavyko išgauti DNR iš burnos ertmės mikrobų ir kelių svarbių žmogaus patogenų, kurie yra labai svarbus senovinio DNR šaltinis, ypač kalbant apie laikotarpius, iš kurių neturima žmonių liekanų.“
Beržo dervoje išlikusių augalų ir gyvūnų DNR taip pat atskleidė, kad minėta mergaitė valgė lazdynų riešutų ir antienos, kas anuomet buvo mitybos pagrindas. Ši senovinė kramtomoji guma suveikė kaip laiko kapsulė, kurioje išliko informacijos apie mergaitės burnos ertmės mikrobiomą – jos burnoje gyvenusias bakterijas. Mokslininkai aptiko DNR pėdsakų, kurie leidžia kalbėti apie patogenus, įskaitant Epštein-Barr virusą, kuris yra vienas iš dažniausiai žmones veikiančių virusų, galinčių sukelti mononukleozę. Mokslininkai taip pat aptiko plaučių uždegimo pėdsakų.
Lola netoleravo laktozės, o šis faktas grindžia idėją, jog suaugę žmonės ėmė toleruoti laktozę, kai neolito laikotarpiu ėmė plisti ūkininkavimas.
„Mūsų protėviai gyveno skirtingose aplinkose ir gyveno skirtingą gyvenimą bei skirtingai maitinosi, todėl labai įdomu atrasti, kaip tai atsispindėjo jų mikrobiomoje, – sakė H. Schroederis. – Tai gali padėti mums suprasti, kaip patogenai vystėsi ir plito, ir kodėl jie yra gyvybingi tam tikroje aplinkoje. Tuo pat metu ši informacija gali padėti prognozuoti, kaip konkretus patogenas elgsis ateityje, ir kaip būtų galima jį valdyti ar sunaikinti.“
Beržo derva buvo naudojama kaip klijai prie rankenų priklijuoti akmeninius įrankius. Įkaitinta ši derva yra minkšta, tačiau atvėsusi iš karto sukietėja, todėl kai kurie mokslininkai mano, kad senovės žmonės dervą kramtė, kad išlaikytų ją minkštą, kol gaminosi įrankius.
Taip pat keliamos hipotezės, kad dervą žmonės kramtė norėdami numalšinti danties skausmą, ji galėjo būti naudojama ir dantims valyti, alkiui numalšinti arba buvo vartojama taip, kaip dabartinė kramtomoji guma, kad tiesiog būtų galima kažką kramtyti. Beržo dervoje yra betulino, kuris veikia kaip antiseptikas.
Tam tikros dervoje aptiktos bakterijos rodo, kad būta dantenų ligos požymių, o tai leidžia teigti, jog būtent dėl to Lola, kuri buvo pavadinta pagal Lollado salą, kur ji gyveno, ją ir kramtė.
Šios beržo dervos atradimas leido nemažai sužinoti apie šioje vietoje gyvenusį vieną žmogų, o tai labai svarbu, nes iki šiol čia nebuvo rasta jokių žmonių liekanų. Ir tokie atradimai kitose vietose ateityje gali iš esmės prikelti senovės žmones iš mirusių tais atvejais, kai nerandama kitų jų gyvenimo pėdsakų.
