Pranešime sakoma, kad abiejų kapų, esančių netoli bronzos amžiaus Pilo rūmų, kupolai įgriuvo dar senovėje ir kapų ertmes užpildė žemės ir šiukšlės, neleidusios plėšikams jų išplėšti.

Vis dėlto šiomis kriptomis naudojosi kelios kartos, ir kapai per šį laikotarpį buvo iš dalies išgrobstyti. 2015 metais netoliese buvo atrastas kitas Mikėnų kultūros kapas, kuriame buvo stulbinantis aukso ir sidabro, papuošalų ir bronzinių ginklų lobis, palaidotas su vyru, laikomu vienu iš ankstyvųjų Pilo valdytojų.

Tarp daiktų, buvusių dabar atrastuose dviejuose kapuose, yra auksinis žiedas su antspaudu ir auksinis senovės Egipto vienos iš deivių amuletas, liudijantis apie bronzos amžiaus prekybinius ir kultūrinius ryšius. Pasak ministerijos, šis atradimas ypač svarbus, nes suteikia informacijos apie ankstyvąjį Mikėnų civilizacijos laikotarpį.

Mikėnų era, trukusi maždaug 1650–1100 metais pr. m. e., suteikė medžiagos daugeliui senovės Graikijos mitų ir legendų, įskaitant pasakojimus apie Trojos karą.

Didesniojo iš dviejų kapų skersmuo ties grindimis yra 12 m, o jo išlikusių akmeninių sienų aukštis dabar siekia iki 4,5 m – mažiau nei pusės pirminio aukščio. Kitas kapas yra maždaug trečdaliu mažesnis, išlikusios jo sienos yra 2 m aukščio.

Abu kapai yra tolo tipo kupolu dengti požeminiai statiniai. Tokie iki 15 m aukščio kapai būdavo statomi Mikėnų civilizacijos karališkiesiems asmenims.

Minimus kapus pastaruosius dvejus metus kasinėjo Sinsinačio universiteto archeologai, kurie tame rajone taip pat aptiko itin turtingą šachtinį „kario su grifonu“ kapą.

Šie trys kapai ir dar vienas tolo tipo kapas, netoliese atrastas prieš kelis dešimtmečius, buvo įrengti anksčiau nei pastatyti didžiuliai Pilo rūmai, minimi Homero „Odisėjoje“ kaip išmintingo karaliaus Nestoro buveinė. Jų griuvėsiai išlikę iki mūsų laikų.