Sujungtus iš palydovų gautus vaizdus bei antžeminių jutiklių pateiktą informaciją, pavyko sukurti 92 sekundžių vaizdo įrašas, kuris parodo, kaip 2019 metais degė planetos miškai. Bėgant mėnesiams, vieni regionai užsidega, kiti – užgęsta, rašo sciencealert.com.
Duomenis surinko ir paviešino iniciatyva „Copernicus Atmosphere Monitoring Service“ (CAMS). Ją organizavo Europos vidutinio periodo orų prognozavimo centras. Iniciatyvos tikslas yra padėti vyriausybėms ir įmonėms pasiruošti miškų gaisrams ir dėl jų atsirandančiai atmosferos taršai.
„Tai buvo ypač užimti miškų gaisrų stebėjimo metai CAMS programai. Per šiuos metus atidžiai stebėjome gaisrų intensyvumą ir jų skleidžiamus dūmus visame pasaulyje bei matėme kartais labai didžiulį gaisrų aktyvumą. Netgi tose vietose, kur tam tikru metų laiku galima tikėtis pamatyti gaisrus, aktyvumas buvo stulbinantis“, – sakė CAMS vyriausiasis mokslininkas Markas Parringtonas.
Per šiuos metus mes stebėjome tragiškus gaisrus Kalifornijos valstijoje JAV. Gaisrai buvo tokie dideli, kad juos net buvo galima stebėti iš kosmoso. Šimtai pastatų buvo sunaikinti, sudegė dešimtys tūkstančių arų žemės.
Matėme ir gaisrus Arkties regione. Ten sudegė daugybė natūralių anglies dioksido rezervuarų, kurių degimas skatina klimato kaitą. Šie gaisrai į aplinką išleido daugybę šiltnamio dujų į atmosferą ir taip pat sunaikino augmeniją, kuri galėjo padėti kovoti su anglies dioksidu.
Taip pat nereikėtų pamiršti tragiškų gaisrų Amazonėje, Australijoje, Sibire.
Tačiau gaisrai nėra tik pavojus gamtai ir klimatui – jie taip kelia mirtiną pavojų gyvūnams, žmoėms ir naikina turtą.
Neseniai pastebėta, kad Sidnėjuje oro taršos rodikliai 12 kartų viršija pavojingos taršos normas. To kaltininkai – šalia Sidnėjaus degantys plotai.
Nuo 2019 metų pradžios iki lapkričio pabaigos, CAMS skaičiavimais, per gaisrus į atmosferą išmesta 6 375 megatonų anglies dioksido.
Be minėtų jau minėtų daug dėmesio susilaukusių gaisrų, taip pat degė Sirija, Indonezija ir Albertos provincija Kanadoje.
CAMS duomenys parodė, kad Albertoje per gaisrą dūmų buvo išmesta tiek, kad jie sugebėjo pasiekti Europą.
Tačiau, kai kuriuose regionuose gaisrų skaičius nukrito. Europoje, Afrikos pietinėje tropinėje zonoje – miškų gaisringumas šiemet buvo mažesnis nei fiksuota nuo 2000 metų,
Bendras planetos gaisringumo vaizdas yra sudėtingas ir nuolat kintantis. Kylant planetos vidutinei temperatūrai, galime tikėtis, kad gaisrų skaičius tik didės. Gali būti, kad 2020 metais toks vaizdo įrašas bus kur kas baisesnis.
„Nors vertinant globaliu mastu gaisrų aktyvumas 2019-aisiais buvo ganėtinai vidutinis, lyginant su ankstesniais metais, tam tikruose regionuose stebėti keli neįprastinio gaisrų aktyvumo epizodai, o vietose, įskaitant ir tas, kur sezoniniai gaisrai buvo įprasti, šiemetiniai gaisrai buvo ypatingai niokojantys“, – sakė M.Parringtonas.
