Girdėjau daug pasakojimų apie tave. Žinoma, tikslaus tavo paveikslo dabartis nupiešti negali, tačiau tu gali būti pakankamai tiksliai nuspėjama. Rinkdami įvairius duomenis mokslininkai sukūrė nemažai skirtingų ateities prognozių. Vienos pesimistiškos, kitos optimistiškos, o dar kitos labiau realistiškos.

Bloga žinia yra ta, kad dabar jau neabejotinai pasieksime 1,5°C (pasaulio vidutinės temperatūros padidėjimas 1,5 laipsniais), o net ir pačios optimistiškiausios prognozės dėl klimato kaitos kelia grėsmę ne tik maisto ir vandens atsargoms, skirtoms milijonams žmonių, bet ir tolimesnėms, dar tragiškesnėms pasekmėms, kaip intensyvesnis augalų ir gyvūnų nykimas, jūros lygio kilimas, ekstremalios oro sąlygos ir taip toliau. Kadangi neturime siurblio, galinčio paprasčiausiai išsiurbti iš atmosferos visas šiltnamio efektą sukeliančias dujas, mūsų jau persipildę CO2 sąvartynai atmosferoje vis didės, jei nepadarysime progreso. Nepaisant to, pagrindinės pramoninės valstybės net nesilaiko savo pažadų ir susitarimų, pasirašytų Paryžiaus klimato kaitos konferencijoje (COP 21).

Tačiau gera naujiena yra ta, kad mūsų ateitis priklauso nuo mūsų dabartinių veiksmų. Mes turime galią pakeisti savo ateitį ir priklausomai, kaip mes tą galią panaudosime, ateities scenarijai gali smarkiai skirtis. Taigi, norint pristabdyti vidutinės temperatūros pakylimą bent iki 2°C, mes turime nedelsdami nutraukti iškastinio kuro pramonės plėtrą, reikalauti pokyčio visoje sistemoje, nes perėję šią 2°C ribą, leisime nebesuvaldomiems reiškiniams laimėti karą. Tokiu atveju, mūsų ateitis gali tapti nebeatpažįstama.

Labai tavęs atsiprašau. Atsiprašau už viską, viską, ką mūsų klaidos sunaikino, už viską, ką jos sužeidė, už visus, kuriuos mes pamiršome galvodami tik apie save. Žmonės daro daug klaidų, mes tikrai nei vienas nesame puikūs, bet tikiuosi, kad ateityje mes būsim vadinami ne tie, kurie pasidavė, o tie kurie nugalėjo.

Nes mes nesame blogi, mes tiesiog esame žmonės. Juokinga pagalvojus, jog kadaise manėme esą visos Saulės sistemos viduryje, tvirtai tikėjome geocentrizmu – teorija, teigiančia, kad Saulė ir kitos planetos sukasi aplink mus, „pačius svarbiausius“. Tokios Saulės sistemos modelis gyvavo daug šimtmečių, netgi iki XVI a. Dabar mums ši idėja atrodo paprasčiausiai nesąmoninga. Tačiau mes vis dar save laikome pačia galingiausia, protingiausia, svarbiausia gyvybe visoje planetoje. Dabar mes šį pasaulį vadiname mūsų, nors gerai žinome, kad žemei jau yra apie 4.5 milijardo metų, o žmonijai tik apie 200 tūkstančių, kad gamta mums nepriklauso, iš tiesų mes priklausome gamtai. Žmonės, gyvūnai, gėlės, upės, jūros, žuvys, kalnai, debesys, sniegas, medžiai, visi mes esame gamtos dalis. Kartu sudarome sistemą, kuri dėl žmonių, egzistuojančių tik apie 0.004 proc. visos planetos istorijos, griūna.

Kaip galime vadinti save išmintingiausia gyvybe? Suprantu, kad kuriame tikrai be galo įmantrias technologijas: virtualią realybę, robotus, humanoidus, dirbtinį intelektą, autonomines transporto priemones ir taip toliau, bet dauguma tokių išradimų neparodo, kokie mes išmintingi, tik parodo, kokie mes pasidarėme tingūs. Kodėl nenaudojame savo visos išminties kovojant su klimato kaita? Kodėl mes atimame karvių, kiaulių, vištų ir kitų gyvūnų gyvybes, kad pradžiugintumėm savo skonio receptorius? Kodėl mes žudome? Kodėl mes vis intensyviau naikiname šią planetą? Kartais, man tai sunku suprasti...

Dabartiniame pasaulyje mes gyvename suvokdami tik be galo mažą realybės dalį. Prieš mus auga kažkas labai galingo. Kažkas, nuo ko gali priklausyti net mūsų pačių gyvybė. Bet mes ne visi sureaguojame. Dauguma pamirštame šią realybę ir gyvename toje pačioje, mūsų pačių sukurtoje rutinoje. Atsikėlę ryte išsivalome dantis, pavalgome pusryčius, dieną praleidžiame darbe arba mokykloje, pastovėję ilgame kamštyje, grįžtame namo, pavalgome vakarienę, vėl išsivalome dantis ir einam miegoti. Amžinai įstrigę tokioje dirbtinėje realybėje nepilnai suprantame, kas ištiesų yra sausros, potvyniai, ekstremalūs oro reiškiniai, jūros lygio kilimas, vandens tarša, maisto atsargų stoka, rūšių nykimas ir taip toliau. Manau, kad geriausiai galime suprasti klimato kaitą, kai parodome savo meilę gamtai, kai jaučiamės mylimi gamtos, kai bent trumpam ištrūkstame iš šios žmonių sukurtos realybės ir susijungiame su gamta. Tokiu būdu imame pastebėti, kad mūsų veikla smarkiai veikia gamtą, o gamta smarkiai veikia mus.

Realybė yra ta, kad jau 50 metų žinojome klimato kaitos pavojus ir žmonių veiklos įtaką planetai, tačiau per šiuos 50 metų beveik nieko dėl to nepadarėme. Tik pasiekėme dar vieną rekordą – aukščiausią C02 koncentraciją mūsų atmosferoje (412 ppm). Kasmet didėja ne tik pati CO2 koncentracija, bet ir tos koncentracijos didėjimo tempas. Prasidėjo šeštasis masinis nykimas (penktasis masinis nykimas buvo prieš 66 milijonus metų, kai išnyko dinozaurai). Kasdien išnyksta virš 200 rūšių. Ir tai yra dar ne viskas, ką gali padaryti šios CO2 molekulės, skraidžiojančios virš mūsų galvų. Baisu! Galiausiai tiesiogiai ar netiesiogiai visi bus paveikti maisto, vandens trūkumų, kylančio jūros lygio, stichinių nelaimių arba klimato migrantų antplūdžio. Tokia ateitis gali būti visai netoli, tačiau kad jos išvengtumėm vidutinės pasaulio temperatūros pakilimas turi laikytis kuo toliau 2°C. Nebeužtenka tik rūšiuoti šiukšles, duše praustis trumpiau, valgyti mažiau mėsos ar keliauti rečiau. IŠSIVYSČIUSIOS ŠALYS PRIVALO SUMAŽINTI SAVO IŠMETAMĄ CO2 KIEKĮ 11 proc. PER METUS, PRADEDANT NUO DABAR https://www.cut11percent.org/.

Kai norime, mes galime! Kad ir kaip keistai skambėtų, aš noriu, kad visi būtumėm tokie pamišę, kad kiekvienas nuoširdžiai tikėtumėm, kad turim galią pakeisti pasaulį, nes tik tokiems individams galiausiai pavyksta. Mus visus, dabartį ir ateitį sieja daug nuostabių praeities pasiekimų, laimėjimų, sukūrimų. Mus sieja stiprios, įkvepiančios, paprasčiausiai stulbinančios asmenybės ir gražios jų idėjos. Viena nedidukė, tačiau labai išmintinga mergaitė ir jos visai nedidukė, tačiau galinga idėja, tokiu būdu papurtė visą planetą. Greta Thunberg – šešiolikmetė aplinkosaugos aktyvistė iš Švedijos. Ji įkvepia, nes nebijo išeiti iš kasdieninės rutinos – komforto zonos – ir kovoti už tai, kas, jos manymu, yra teisinga.

Kaip gi išsaugosime žmonijos progresą, dėl kurio taip dirbome? Kam bus reikalingi visi faktai kuriuos išmokome mokykloje, jei pralaimėsime karą prieš klimatą? Klimato kaita yra baisiausia visam pasauliui gresianti krizė, tačiau kodėl mes visai nereaguojame? Kodėl tai mums nerūpi? Klausdama savęs tokių klausimų Greta nusprendė kažko imtis. 2018 m. rugpjūčio 20 d. ji surengė pirmąjį mokyklos streiką. Tą dieną vietoj mokyklos ji sėdėjo prie Švedijos parlamento slenksčio. Tai, kas prasidėjo nuo vienos mergaitės, tapo tarptautiniu judėjimu. Dabar milijonai vaikų ir suaugusių streikuoja, kad pagaliau priverstų politikus rimtai žiūrėti į ateitį ir rimtai vertinti klimato kaitą. Dėl kai kurių dalykų verta laužyti taisykles, o klimato kaita tikrai yra vienas iš jų. Greta teigia, kad „jei keli vaikai gali gauti antraštes visame pasaulyje tiesiog nevaikščiodami į mokyklą, tada įsivaizduokite, ką mes visi galėtume padaryti kartu, jei tik labai norėtume“.

Dabartinis pasaulis kaip ir tau, ateičiai, man kartais pasirodo labai keistas. Laikas bėga kaip įgalėdamas greičiau, tačiau mes neskubame keistis. Laikas mažiems žingsneliams baigėsi, liko tik visai nedaug laiko dideliems pokyčiams. Mūsų misija – nepralaimėti šių lenktynių su laiku. Mūsų misija – ne tik išgyventi, bet ir nugalėti šį karą prieš klimato kaitą. Mūsų misija – nuo katastrofos išgelbėti tave. Vis dėlto, aš tikiu mūsų karta. Žiūrėdami į save iš toliau, mes mokame gėriau suvokti, kad tai, kas paprasčiau, ne visada yra teisingiau. Kiekvieną dieną susiduriame su problemomis, dirbdami kartu sugebame įveikti iššūkius, esame sukūrę tikrai nuostabių ir be galo gražių dalykų. Niekad neprarasdami noro ir vilties sugebame pasiekti tai, ką ankščiau vadinome neįmanoma. Jei tik pakankamai norime, galime tapti paprasčiausiai nuostabūs. Ir kaip kartą pasakė be galo nuostabi asmenybė (Greta Thunberg): „Negalime išgelbėti žemės, žaisdami pagal taisykles. Taisyklės turi būti pakeistos. Viskas turi keistis, ir tai turi prasidėti šiandien.“

Linkiu tau, ateičiai, stiprybės. Tikiuosi išgirsti gerų naujienų.

Lik sveika.

Tai – „Mokslo sriubos“ kartu su astronomijos populiarinimo blogu „Konstanta 42“ organizuoto septintojo mokslo populiarinimo darbų konkurso straipsnis.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (3)