Pavojus gabenant pažeistas ličio jonų baterijas kyla dėl to, kad jos gali pereiti į vadinamą „terminį išsekimą“.

Tai reiškinį, kai baterija staiga išskiria visą sukauptą energiją ir dėl to pakyla jos temperatūra. Tokiais atvejais baterijos gali užsidegti, sprogti ir išskirti nuodingas dujas.

Dėl šių priežasčių baterijos turi būti talpinamos specialiose, transportavimui skirtose talpyklose. Ir tos talpyklos yra labai brangios..

Didžiosios Britanijos Varviko universiteto mokslininkai teigia, kad viena, pakankamai didelė talpykla, kad joje tilptų „tipiška Tesla dydžio baterija“, kainuoja maždaug 10 000 eurų.

Be to, dar papildomai 10 000 eurų kainuoja ir reikalingos Jungtinių Tautų akreditacijos gavimas. Tad galutinė vienos talpyklos kaina jau siekia ir visus 20 000 eurų.

Akivaizdu, kad kaštai yra didžiuliai ir Varviko universiteto mokslininkai pabandė rasti pigesnį ir saugų būdą gabenti baterijas.

Tad mokslininkai drauge su „Jaguar Land Rover“ inžinieriais panaudojo skystą azotą, užšaldė baterijas ir taip jas laikė dvi savaites.

Vėl atšildžius baterijas, buvo nustatyta, kad užšaldymo procesas niekaip nepaveikė baterijų energetinės talpos ir tarnavimo laiko.

Be to, eksperimentai parodė, kad tuo metu, kai baterijos yra užšaldytos ir jos specialiai perveriamos metaliniais strypais, tad neįvyksta jokių gaisrų bei sprogimų – priešingai nei esant baterijoms kambario temperatūroje.

Žinoma, baterijų pervežimo metu reikės šiek tiek energijos, kadangi būtina nuolat palaikyti bent -35 °C temperatūrą.

Tačiau mokslininkai teigia, kad baterijas galima laikyti gana įprastose plastikinėse talpose ir viena tokių kainuotų apie 235 eurus. Akivaizdu, kad tai yra nepalyginamai pigiau nei tradicinės baterijų gabenimo talpos.

„Pažeistų ir defektuotų baterijų gabenimas yra brangus ir netvarus procesas. Tačiau galimybė jas užšaldyti skystu azotu padėtų sutaupyti tūkstančius eurų ir taip elektromobilių gamintojams tapti tvaresniais“, – sako Varviko universiteto tyrėjas Thomas Granjeanas.

Plačiau su tyrimo rezultatais galite susipažinti moksliniame žurnale „Journal of Energy Storage“.