NASA Reaktyvinės traukos laboratorijos Pasadenoje, Kalifornijoje, inžinieriai BRUIE (Buoyant Rover for Under-Ice Exploration) kuria povandeninių ledinių pasaulių tyrimams už Žemės ribų. Kitą mėnesį Australijos Casey tyrimų stotyje Antarktidoje bus bandomas jo tvarumas. Taip ruošiamasi misijai, kuri vieną dieną galės ieškoti gyvybės vandenynuose už Žemės ribų.

Saulės sistemoje yra palydovų, kurių gilius vandenynus dengia storas ledas. BRUIE projekto JPL vyr. mokslininkas Kevinas Handas mano, kad šiuose vandenynuose ieškoti nežemiškos gyvybės būtų išmintingiausia. Kol kas mokslininkų viltys yra nutaikytos į Europą ir Enceladą. Bet pirmiausia, reikia išrasti povandeninius žvalgus, kurie gali plaukioti nežemiškuose vandenynuose. O juos dengia po 10–19 kilometrų storio ledas. Būtent tai ir darys BRUIE.

„Šiuos tolimus vandenynus dengiantis ledo skydas yra kaip langas į kitą pasaulį. Ledo chemija gali padėti maitintis šiuose vandenynuose esančiai gyvybei. Žemėje ašigalius dengiantis ledas atlieka panašų vaidmenį. Mūsų komandą itin domina, kas vyksta tose vietose, kuriose vanduo liečiasi su ledu“, – sakė Handas.

Antarkties vandenys yra panašiausi į ledo dengiamas palydovų jūras, tad BRUIE technologijos bandymams jie tinka geriausiai. Metro ilgio plūduriuojanti dviratė priemonė gali riedėti ledo apačia 9t.y. aukštyn ratais po ledu) ir rinkti duomenis apie svarbią vandens ir ledo ribą, kurią mokslininkai vadina „vandens-ledo sąsaja“.

Saturno palydovas Enceladas, Cassini misija

„Supratome, kad gyvybė dažnai gyvena tokiose sąsajose, tiek dugno ir vandens apačioje, tiek ir vandens-ledo sąsajoje viršuje. Daugumai povandeninių aparatų šią sritį tyrinėti sudėtinga, nes juos gali pražudyti vandenynų srovės arba jie sunaudoja pernelyg daug energijos pozicijai išlaikyti, – sakė vyr. inžinierius Andy Kleshas,– Tuo tarpu BRUIE, panaudodamas savo plūduriavimo galimybes, lieka prisitvirtinęs prie ledo apačios ir dauguma srovių jo neveikia. Be to, jis gali saugiai išsijungti, ir įsijungti tik tada, kai reikia atlikti matavimus. Taigi, jis nesunkiai gali ištisus mėnesius stebėti povandeninę aplinką.“

Per kelis lauko bandymus Antarktyje,aparatą su paviršiumi jungs kabelis, kuriuo Handas, Kleshas, mech. inž. Dan Berisfordas ir Vakarų Australijos universiteto inžinierius Dan Arthur bandys savo instrumentus, tarp kurių ir dvi didelės raiškos tiesioginės transliacijos kameros.

„BRUIE turės kelis mokslinius instrumentus, matuosiančius su gyvybe susijusius parametrus, tokius, kaip ištirpęs deguonis, vandens druskingumas, slėgis ir temperatūra“, – sakė Berisfordas, kuris, jeigu ankstyvieji bandymai pavyks, prijungs mokslinių tyrimų instrumentus.

"Cassini" zondo nufotografuotas Enceladas

Bet gyvybę kituose pasauliuose, tokiose, kaip Enceladas ar Europa, gali būti sunku išmatuoti. „Ten nusigavę žinosime tik kaip aptikti gyvybę panašią į esančią Žemėje. Tad, gali būti, kad labai stipriai besiskiriančius mikrobus atpažinti bus sunku“, – pridūrė jis.

Nors komanda BRUIE anksčiau išbandė Aliaskoje ir Arktyje, Antarktyje aparatas bus bandomas pirmąkart. Remiama Australijos Antarktidos Programos, komanda nukeliaus prie Casey stoties esančių ežerų ir pakrantės, kur išgręš lede skyles, per kuria nuleis BRUIE.Jis gali netgi susirasti draugų – smalsūs pingvinai ir jūrų liūtai kartais tyrinėja, kaip mokslininkai gręžiasi per ledą.

Komanda tęs darbus su BRUIE, kol jis po ledu galės išbūti ne vieną mėnesį, naviguoti be kabelio ir tirti vandenyno gelmes. NASA jau konstruoja Europa Clipper zondą, kurį planuoja paleisti 2025 metais tirti Jupiterio palydovą Europą, taip dėdama pagrindą būsimoms misijoms, ieškosiančioms gyvybės po ledu.

Parengta pagal www.jpl.nasa.gov