Šie milžiniški žmonių, gyvūnų ir kitų objektų atvaizdai yra maždaug 2500 metų amžiaus. Visai neseniai archeologai iš Japonijos Yamagata universiteto pranešė, kad 2004 metais pradėtas tyrimas davė vaisių – pavyko rasti 143 anksčiau nežinomus Naskos geoglifus. Vieną iš jų aptiko dirbtinio intelekto principu paremta programa, mat žmonių akys jo nesugebėjo pastebėti.
Manoma, kad šie naujai atrasti piešiniai buvo sukurti daugmaž 100 metų prieš mūsų erą ir 300 mūsų eros metais. Nors kol kas tiksliai nėra žinoma, kokia buvo šių piešinių paskirtis, mokslininkai jau žino, kaip jie buvo padaryti.
„Visos šios figūros buvo sukurtos nukeliant juodus akmenis, kurie dengia žemę, taip atveriant baltą smėlį po jais“, – aiškina tyrimo komanda.
Ankstesnės teorijos teigia, kad Naskos žmonės kūrė šiuos piešinius tokius didelius tam, kad juos iš dangaus pamatytų dievai. Taip pat buvo manoma, kad jie galėjo tarnauti kaip tam tikri astronominiai kelrodžiai.
Tačiau naujas tyrimas, kuriam vadovavo antropologas ir archeologas Masato Sakai, analizavo aukštos kokybės palydovines nuotraukos, padarytas virš Naskos regiono, o taip pat ir fiziškai tyrinėjo tas vietas ir identifikavo du geoglifų tipus.
Seniausi piešiniai, sukurti tarp 100 m.pr.m.e. ir 100-ųjų mūsų eros metų, yra vadinami B tipo geoglifais. Jie yra mažesni nei 50 metrų ilgio. Tuo tarpu A tipo geoglifai yra didesni nei 50 metrų ilgio, o pats didžiausias šio tipo piešinys yra didesnis nei 100 metrų ilgio.
Tyrėjai mano, kad A tipo geoglifai dažniausiai vaizduoja gyvūnus, o tokie dideli jie buvo dėl to, kad čia buvo atlikinėjami ir įvairūs ritualai (jų metu buvo daužomi įvairūs molio dirbiniai).
Priešingai, B tipo geoglifai dažniausiai randami šalia kelio, todėl mokslininkai mano, kad jie galėjo padėti susiorientuoti keliautojams, kurie galbūt keliauja prie kurio nors A tipo geoglifo.
Kai kurie B tipo piešiniai yra labai maži: mažiausiai iš visų naujai atrastų geoglifų yra vos 5 metrų ilgio. Todėl jį atrasti buvo pakankamai sunku – ypač dėl to, kad per tokį ilgą laiko tarpą linijos išbluko, o Naskos dykumos regionas yra be galo didelis.
Norėdami atrasti kiek įmanoma daugiau nematytų piešinių, mokslininkai ėmė bendradarbiauti su JAV programinės ir techninės įrangos įmone IBM, kuri sukūrė programą, paremta giluminio mokymosi (angl. deep learning) dirbtiniu intelektu. Ši programa atliko geoerdvinę analizę, vadinamą „IBM PAIRS Geoscope“.
Analizės metu buvo peržiūrėta daugybė Naskos regiono dronais ir palydovais darytų nuotraukų – siekiant aptikti ženklus, bylojančius apie dar neatrastus geoglifus. Ilgainiui sistema rado atitikmenį – tai buvo neryški B tipo geoglifo linija, primenanti humanoidą, stovintį ant dviejų kojų. Nors simbolinė šio piešinio reikšmė nėra žinoma, mokslininkai sako, kad jis buvo rastas šalia kelio – todėl gali būti, jog jis turėjo nukreipti keliautojus reikiama linkme.
Toks tyrimas kuria labai įdomią, poetišką sąsają tarp senovės ir dabarties pasaulio – itin pažengusi programa, sukurta modernios žmonijos civilizacijos, tyrinėja simbolines sistemas, kurias sukūrė ir paliko senovės civilizacija. Tačiau Naskos linijų paslaptis bent jau kol kas dar nebus įminta. Tyrėjai ir toliau planuoja nagrinėti šiuos piešinius.
