Kuiperio juostoje vyksta kažkas keisto, nes kažin koks gan stambus objektas savo gravitacija veikia kitų dangaus kūnų orbitas. Kai kas mano, kad čia tamsybėse slypi Devintoji planeta, kurios aptikti niekaip nepavyksta.
Kodėl? Teoriškai, šis pasaulis nedidelis ir pernelyg toli, tad į mūsų vykdomas dangaus apžvalgos nepatenka. Be to, vis dar dėl galutinai nustatyta, kur gi reikėtų šio objekto ieškoti. Tai yra ilgas procesas ir mokslininkai ne vienerius metus kruopščiai peržiūri kiekvieną dangaus plotelį.
O ką, jei mes šį pasaulį jau esame radę? Tokia prielaida iškelta naujausiame tyrime. Gali būti, kad NASA palydovas TESS, kuriuo ieškoma egzoplanetų tranzito metodu, Devintąją planetą galėjo ir užfiksuoti. Ir gali būti, kad šis pasaulis jau yra TESS duomenyse, kuriuos reikia išanalizuoti.
Kai ką paaiškinti reikia iš karto. TESS ieško pasaulių, tačiau jo teleskopas nukreiptas planetų paieškai už Saulės sistemos ribų. Svarbu suprasti, kad artimų ir tolimų planetų medžioklė – du visiškai skirtingi dalykai.
Paieškas TESS atlieka, panaudodama tranzito metodą. Tai yra, ilgai stebėdamas dangaus skliauto plotelius. Teleskopu ieškoma silpnų, tačiau reguliarių žvaigždžių ryškumo susilpnėjimų, atsirandančių, planetai kertant stebėjimo liniją tarp žvaigždės ir mūsų. Taip planetos savo orbitiniame kelyje uždengia šviesą. Tai ir yra vadinama tranzitu.
Tačiau Devintajai planetai tranzito metodas netinka, nes hipotetinis pasaulis tarp Saulės ir TESS nepraskries. Be to, vienos ekspozicijos tokiai silpnai šviesai užfiksuoti negana.
Tačiau yra būdas viską ištaisyti. Galima apjungti TESS teleskopo apžvalgas su skaitmeninio sekimo technika. Ieškant tranzitų, teleskopu iš vieno stebėjimo taško atliekama daug nuotraukų. Sujungiant kadrus, sustiprėja blyškių objektų ryškumas, ir taip galima aptikti anksčiau nepastebėtus dangaus kūnus.
Devintoji planeta žvaigždžių atžvilgiu juda, todėl kadrų sujungimas objekto gali ir neparodyti. Tačiau galima pabandyti apskaičiuoti spėjamą orbitą ir paeksperimentuoti su ekspozicija, taip nustatant tašką, o paskui ir sudėti fotografijas.
Taip pat galima pasinaudoti kompiuterinėmis simuliacijomis ir patikrinti visas spėjamas orbitas. Atrodytų, toks procesas būtų sudėtingas, tačiau jis gali pavykti. Pavyzdžiui, skaitmeninis sekimas jau seniai naudojamas kosminio Hubble teleskopo fotografijoms, ieškant už Neptūno planetos orbitos esančių objektų.
Tačiau svarbu, kad Devintosios planetos paieškai TESS užtektų galingumo. Spėjama, regimasis jos ryškis yra 19-24*. Yra tokio paties ryškio transneptūninių objektų. O tai reiškia, kad galima atlikti bandymus ir patikrinti potencialias TESS galimybes.
Beje, mokslininkai tai jau patikrino ir sugebėjo gauti kadrus, kuriuose neryškiai užfiksuota Sedna, 2015 BP519 ir 2015 BP518. Taigi, teoriškai TESS galima naudoti Devintosios planetos paieškoms. O gali būti ir taip, kad ji teleskopo duomenyse jau užfiksuota ir laukia, kol bus atrasta.
* palyginimui, ryškiausios žvaigždės (Sirijaus) ryškis yra -1,6, o silpniausios matomos žvaigždės – +6,0. Nuo Žemės 8 metrų teleskopu dar įmanoma stebėti +27 ryškio žvaigždes, Hubble teleskopu – +30 ryškio. Ryškio padidėjimas 5 vienetais reiškia 100 kartų mažesnį šviesos srautą.
