Akadas – tai bronzos amžiuje (2400–2200 m. pr. Kr.) Mesopotamijoje klestėjusi valstybė su tokio pat pavadinimo sostine ir dar keliais jai pavaldžiais miestais. Ne vieną šimtą metų ji buvo viena galingiausių regione, kol jos dominavimui atėjo galas, rašoma portale sciencealert.com.

Neseniai atlikto tyrimo autoriai, remdamiesi šešių 4100 metų senumo Porites genties koralų fosilijų geochemine analize, sugebėjo pateikti šiek tiek papildomos informacijos, leidžiančios geriau suvokti tokio staigaus valstybės sunykimo priežastis. Mokslininkų pateiktos išvados ne tik vertingos, bet ir aktualios: jos primena apie pragaištingus ekologinių pokyčių padarinius, nuo kurių neapsaugotos net puikiai įsitvirtinusios, dominuojančios civilizacijos.

„Oficialia Akado imperijos žlugimo priežastimi laikoma kitų genčių invazija į Mesopotamiją, tačiau turimi fosilijų pavyzdžiai, tarsi grąžindami laiką atgal, įrodo, kad prie imperijos žlugimo galėjo ženkliai prisidėti tam tikri klimato pokyčiai“, – teigia aplikotyros specialistas Tsuyoshi Watanabe iš Japonijos Hokaido universiteto.

„Tolesni tarpdisciplininiai tyrimai turėtų padėti dar geriau suvokti istorinių žmonių bendruomenių priklausomybę nuo klimato pokyčių“, – mano mokslininkas.

Tyrinėjant iš šiaurės rytų Sirijoje esančio Tel Leilano (kitados – Akado imperijos centras) atgabentas koralų fosilijos, pavyko išsiaiškinti, kad tuo metu, kai valstybė išgyveno nuopuolį, regionas buvo alinamas staiga užėjusių sausros periodų ir dažnų, stiprių vėjų, siejamų su Persijos įlankoje siaučiančiomis dulkių audromis.

Fosilijos padėjo išsiaiškinti ir tai, kad maždaug prieš 4200 metų, t. y. tuo metu, kai nutrūko Akadą valdžiusi dinastija, atšiaurių vėjų sezonas gerokai užsitęsė. Šios meteorologinės aplinkybės ir dėl jų pasunkėjusios pasėlių auginimo sąlygos tikrai galėjo privesti prie pilietinio bruzdėjimo.

Apie sausrą ir visuomenės susiskaidymą, kaip galimas staigaus Akado žlugimo priežastis, (neatmetant ir kitų genčių antpuolių) buvo kalbėta ir anksčiau. Visgi naujasis tyrimas dar labiau praplėtė žinias apie konkretų istorinį laikotarpį.

Kas tiksliai vyko Akado žlugimo metais, gal niekada nesužinosime, tačiau fosilijų tyrinėjimas davė išties vertingų įžvalgų apie tai, koks klimatas prieš tūkstančius metų vyravo konkrečioje teritorijoje. Panašų išvadų mokslininkai geba padaryti ir tirdami ledo kernus ar net medžių rieves.

Svarbu, kad gaunami rezultatai leidžia ne tik rekonstruoti senovę, bet ir pagrįstai samprotauti apie dabar kintančias klimato sąlygas. Mus, lygiai kaip kitados Akado gyventojus, vis dažniau atakuoja ekstremalūs gamtos reiškiniai, tolydžio bloginantys gyvenimo sąlygas tam tikruose regionuose.

Verta priminti, kad į čia aptariamą Mesopotamijos dalį žmonės vėl atsikraustė tik po kelių šimtų metų. Ar tokio fakto neturėtume laikyti perspėjimu iš praeities?

„Staiga suintensyvėję vėjai galėjo lemti sausringas žiemas Mesopotamijos regione. Žiemos toje vietoje ir šiandien ypač nepalankios žemdirbystei“, – atkreipia dėmesį mokslininkai pateiktoje tyrimo ataskaitoje.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (11)