Kartais iškeliama hipotezė, kad tada Veneros paviršiuje galėjo būti ir skysto vandens telkinių. Viena iš planetos paviršiaus struktūrų, dažnai įvardijama kaip kadaise egzistavusio vandens įrodymas, yra Ovdos regionas netoli pusiaujo, kurį dengia sustingusios lavos tėkmės.
Praeito amžiaus pabaigoje, sudarius pirmuosius Veneros paviršiaus žemėlapius (venerlapius?), remiantis radaro spindulių atspindžiais padaryta išvada, kad Ovdos regiono uolienos yra granitinės. Tokioms uolienoms formuotis reikia vandens, taigi jo planetoje kažkada galėjo būti.
Bet nauja duomenų analizė ir geresnis supratimas apie lavos tėkmių savybes atskleidė, kad greičiausiai uolienos yra bazaltinės kilmės. Įtrūkimų ir įlinkių struktūra, žyminti lavos tekėjimo detales, yra daug panašesnė į bazaltinių lavų struktūrą.
Tokią išvadą patvirtina ir regiono aukštis: jo kraštai yra aukštesni už vidurį, o granitinės lavos srautai pakraščiuose yra plonesni, nei centre. Bazaltinės uolienos formuojasi be vandens, taigi panašu, kad Venera net ir praeityje neturėjo didelių skysto vandens telkinių.
Tyrimo rezultatai publikuojami Journal of Geophysical Research Planets.