CEREGE (European Centre for Research and Teaching in Geosciences and the Environment) mokslininkai įrodė, kad Antarktidos ledas jau kelis dešimtmečius po truputį aplinkai sugrąžina radioaktyvųjį chlorą. Chloras-36, vienas iš radioaktyvių chloro izotopų, aplinkoje sutinkamas ir natūraliai, tačiau ne šįkart. Šią radiacijos dozę Antarktidai padovanojo šeštajame ir septintajame dešimtmečiuose Ramiajame vandenyne vykdyti branduolinio ginklo bandymai.

Štai pavyzdžiui operacija „Dominic“, vykdyta 1962 metais, įtraukė 40 karo laivų, 100 orlaivių ir 28 tūkstančius karių. Vien šios operacijos metu susprogdinti 36 branduoliniai užtaisai, kai kurie iš jų - 700 kartų galingesni už „Little Boy“, 1945 metais numestą ant Hirošimos.

Branduolinis grybas virš Hirošimos.
Foto: Leidykla "Briedis"

Šių bandymų metu išsiskiria nemažai įvairių radioaktyvių dalelių, tarp jų – ir chloro izotopų. Jie kyla aukštai į stratosferą, o vėliau sugrįžta į taškus, kurie nuo sprogimo zonos gali būti nutolę ir per tūkstančius kilometrų. Mažos chloro-36 koncentracijos nieko negąsdina, tačiau tai, kad šie radioaktyvūs izotopai vis dar randami Antarktidos lede įrodo, kad mūsų veiksmai turi ilgalaikių pasekmių.

CEREGE mokslininkai stebėjo radioaktyvaus chloro koncentracijas dviejuose taškuose – prie rusų tyrimo centro „Vostok“, kur beveik nesninga, ir prie „Talos Dome“, kur snigo pakankamai gausiai. „Talos Dome“ teritorijoje radioaktyvaus chloro koncentracija yra pakankamai žema – dar 1980 metais mokslininkai galėjo aptikti tik 4 kartus didesnį chloro-36 lygį nei įprasta. Tuo tarpu „Vostok“ centre radioaktyvaus chloro koncentracija net 10 kartų viršija tą, kuri galėtų būti aptinkama natūraliai.

Kodėl taip yra? Sniegas izoliuoja ledą: nuo saulės bei vėjo paslepia tą sluoksnį, kuris saugo Šaltojo karo pėdsakus. Gera žinia ta, kad aptinkamos koncentracijos vis tiek yra per žemos, kad darytų kokią nors žymesnę įtaką gyvybei Žemėje.

Foto: Asmeninins albumas

Iš tikrųjų, šis atradimas atskleidė du svarbius faktus. Mes per mažai žinome apie radiaciją ir kaip į ją reaguoja aplinka, įskaitant ir negyvąją gamtą. Kita vertus, tai taip pat dar kartą įrodo, kad Antarktidos ledas yra tarsi metraštis, kuriame išlieka viskas. Mokslininkai planuoja prie „Vostok“ stoties atlikti giluminį gręžimą ir pasiekti 5 milijonų metų senumo ledą, kuriame galbūt slėpsis mūsų planetos klimato paslaptys.