2019 metais Nobelio premija už pasiekimus chemijos srityje atiteko mokslininkams Johnui B. Goodenoughui, M. Stanley'iui Whittinghamui bei Akirai Yoshino už ličio jonų baterijų išradimą ir technologijų tobulinimą.

97 metų J. Goodenoughas yra seniausias per visą istoriją Nobelio chemijos premijos laureatas.

Ličio jonų baterijos iš esmės pakeitė žmonių gyvenimą. Šiuo metu jos naudojamos beveik visuose elektriniuose įrenginiuose – nuo telefonų iki automobilių. Savo darbu šių metų Nobelio chemijos premijos laureatai padėjo belaidės ir nuo iškastinio kuro nepriklausomos visuomenės pamatus.

„Smalsumas man buvo pagrindinė varančioji jėga“, – sužinojęs apie apdovanojimą, telefonu sakė Akira Yoshino.

XX a. 8 deš. pradžioje M. Stanley'iui Whittinghamui pavyko išlaisvinti išoriniame sluoksnyje esantį ličio elektroną ir taip sukurti pirmąją pasaulyje ličio bateriją.

Vėliau Johnas B. Goodenoughas padvigubino ličio baterijų potencinę energiją ir taip sudarė tinkamas sąlygas atsirasti kur kas galingesnėms ir naudingesnėms baterijoms.

Savo ruožtu Akirai Yoshino iš baterijos pavyko pašalinti gryną litį, vietoje jo naudojant ličio jonus, kurie yra saugesni nei litis. Tai leido baterijas panaudoti praktiškai.

Nobelio premijos laureatai, be tarptautinės šlovės, pasidalys ir 9 mln. Švedijos kronų (830 tūkst. eurų).

Ketvirtadienį Stokholme bus skirta Nobelio literatūros, o kitą pirmadienį, spalio 14 d. – ekonomikos premija.

Tarp jų įsiterps Nobelio taikos premija, kurios laureatas bus paskelbtas Osle šį penktadienį.

Nuspėti Nobelio premijų laureatus yra ypač sunku, nes premijas teikiančios institucijos nominuotų žmonių vardų neskelbia 50 metų po premijos įteikimo.

2018 metų Nobelio chemijos premija buvo paskirta amerikiečiams Frances Arnold ir George'ui P. Smithui bei britui Gregory P. Winteriui, kurie pasirėmę evoliucijos principais – genų pokyčiu ir selekcija – sukūrė baltymus, pritaikomus įvairiausių medžiagų gamybai.