Tomas vejasi Džerį ir įbėga į tamsią spintą. Paaiškėja, kad tai nėra spinta, o geležinė mėrgelė – viduramžių laikų kankinimo įrenginys. Džeris užveria duris, bet po akimirkos Tomas išlenda visiškai sveikas – pažeidimai išryškėja tik katinui atsigėrus vandens, kuris iškart išbėga per šimtus mažų skylių.

Realybė, žinoma, buvo visai kitokia. Tiksliau sakant, mes net nežinome, kokia ji buvo. Geležinės mergelės – dėžės su smaigais viduje - tikrai egzistavo 19 amžiaus Europoje, kuomet šis įrenginys jau buvo vadinamas viduramžių kankinimo įrankiu. Viduramžių laikų įrašuose jokios informacijos apie šį daiktą nėra. Gali būti, kad tai – tik vėliau sugalvotas įtaisas, kuris kankinimams niekada nebuvo naudojamas.

Kita vertus, šis daiktas tikrai būtų veikęs kaip kankinimo įrenginys.

Geležinė mergelė

Geležinė mergelė viduje turi daugybę smaigų, tačiau šie nesiekia pasmerktojo arba į jį prasiskverbia visai negiliai. Taigi, kankinamam žmogui telieka stovėti kiek įmanoma ramiau, nejudėti, nes kiekvienas judesys reiškia dar gilesnes žaizdas. Su laiku žmogus pavargsta, silpsta jo kojos, jis netenka daug kraujo, o stovėjimas tamsoje be galimybės išsigelbėti veikia ir psichologiškai. Galiausiai žmogus sukniumba ir miršta.

Legendos byloja, kad taip egzekucijos vykdytos dar XVI amžiuje. Pasakojama, kad taip buvo teisiami vagys, dezertyrai ir raganiai. Tiesa, šiandien tuo abejojama.

Visos išlikusios geležinės mergelės yra pagamintos 19 amžiuje. Visi išlikę piešiniai irgi yra sukurti maždaug tuo metu. Nors šiuose šaltiniuose šis įrenginys vadinamas viduramžių kankinimo įrankiu, įrodymų tiesiog nėra. Mokslininkai mano, kad tai – tik legenda, kuri labai patiko populiariosios kultūros kūrėjams.