AFTER (Australian Facility for Taphonomic Experimental Research) – tai vadinamoji kūnų ferma. Tokių pasaulyje yra keletas, tačiau Pietų pusrutulyje – tik viena. Čia patenka savo kūną mokslui paaukojusių žmonių lavonai. Jie AFTER teritorijoje, kurios vieta, beje, yra laikoma paslaptyje, paliekami įvairiomis sąlygomis – automobiliuose, po akmenimis, šalia medžių, vandenyje. Tuomet mokslininkai stebi jų irimą, atlieka įvairius eksperimentus, bando tikslinti mirties laiko nustatymo metodiką.
Wilson tyrimas yra geras pavyzdys, kaip AFTER gali būti naudojamas. Mokslininkė 17 mėnesių kasdien po 30 minučių filmavo yrantį žmogaus kūną. Jis buvo paliktas atviroje vietoje. Žinoma, tas kūnas judėjo, tačiau mokslininkė nustebo pastebėjusi, kad jis juda visus 12 mėnesių. Paskutinius 5 tyrimo mėnesius žymesnių judesių užfiksuoti nepavyko.
Kodėl yrantys kūnai juda? Irdamos sausgyslės traukiasi. Kadaise prie kūno prispaustos rankos ima tolti nuo liemens. Kojos yra sunkesnės ir juda mažiau.
Kodėl tai svarbu? Po įvairių nusikaltimų ar gamtinių katastrofų kūnai aptinkami ne iš karto. Atvykę ekspertai pažymi kūno buvimo vietą ir užfiksuoja jo poziciją. „Kūnų fermos“ jau ne kartą įrodė, kad mūsų turima mirties laiko nustatymo metodologija yra netiksli, tačiau dabar aišku, kad ir kūno padėtis nebūtinai atspindi tą, kokia ji buvo kūnui atsiradus toje vietoje. Tarkime, sulenktos rankos, kurias ekspertai gali interpretuoti kaip grumtynių ženklą, galbūt iš pradžių buvo tiesios.
Xanthé Mallett, garsi kriminologė, taip pakomentavo šio tyrimo rezultatus: „Žmogaus kūno judėjimas yrant iki šiol nebuvo gerai žinomas – tai užfiksuota pirmą kartą. Manau, žmones labai nustebins, kiek daug judesio užfiksuota, – buvau priblokšta, kai tai pamačiau, ypač kiek judėjo rankos.“
