Planeta LHS 3844b buvo atrasta TESS kosminiu teleskopu, kuris ieško planetų tranzitų, pritemdančių jų žvaigždes. Tolesniam tyrimui pasitelktas Spitzer infraraudonųjų spindulių teleskopas – būtent šiame ruože planeta, kurios paviršius įkaista iki maždaug 770 laipsnių Celsijaus, spinduliuoja stipriausiai. Net ir ši spinduliuotė yra daug blausesnė, nei žvaigždės, taigi norėdami nustatyti planetos savybes, astronomai turėjo labai gerai atskirti, kokia bendros spinduliuotės dalis sklinda iš žvaigždės, o kokia – iš planetos. Tą padarius paaiškėjo, kad planeta atspindi gana mažą dalį žvaigždės šviesos, panašiai kaip Mėnulis ar Merkurijus. Taigi, panašiai kaip šių kūnų, LHS 3844b paviršių galimai dengia vulkaninės kilmės bazaltinės uolienos.
Taip pat nustatyta, kad planetos dieninės ir naktinės pusių temperatūra skiriasi maždaug tūkstančiu laipsnių, o karščiausias planetos taškas yra artimiausia žvaigždei paviršiaus dalis. Šias savybes puikiai paaiškina planetos struktūros modelis, pagal kurį planeta yra prirakinta prie savo žvaigždės, t. y. visada jai atsukusi vieną pusę, ir neturi atmosferos.
Atradimas patvirtina kai kurių teorinių modelių prognozes, kad planetos, esančios taip arti savo žvaigždžių – LHS 3844b vieną ratą apsuka per mažiau nei dvylika valandų – turėtų prarasti atmosferas dėl stipraus žvaigždės vėjo. Tokios prognozės piešia gana pesimistišką vaizdą dėl galimų gyvybingų planetų aptikimo, mat dauguma žvaigždžių Galaktikoje yra būtent M tipo nykštukės, tad prie jų greičiausiai yra ir didžioji dalis planetų.
Šios žvaigždės yra palyginus šaltos, todėl jų gyvybinė zona yra labai arti žvaigždės; tokiu atstumu skriejančios planetos gali palyginus greitai prarasti atmosferą ir tapti menkai tinkamos gyvybei.
Iš kitos pusės, vienas atradimas dar nereiškia, kad tas pats galioja visoms žvaigždžių-nykštukių planetoms, tad prieš darydami tolesnes išvadas, turėtume palaukti kitų panašių planetų analizės.
Tyrimo rezultatai publikuojami Nature.