Kiekvienai iš šių kaukolių buvo suformuota į vis kitą formą. Galbūt tai buvo daroma kaip būdas parodyti, kad jos priklauso tam tikrai kultūrinei grupei. Dirbtinė kaukolės deformacija buvo praktikuojama įvairiose pasaulio vietose – nuo Eurazijos ir Afrikos iki Pietų Amerikos, skelbia „Live Science“.
Tai paprotys, kai asmens kaukolė formuojama, pavyzdžiui, naudojant aptemptus galvos apdangalus, tvarsčius ar tvirtus įrankius, kol dar kaukolės kaulai kūdikystėje yra lankstūs.
Senovės kultūros užsiėmė šia praktika dėl įvairių priežasčių – vienais atvejais tai buvo socialinio statuso demonstravimas, kitiems tai buvo grožio etalonas. Anksčiausias iki šiol aptiktas kaukolės deformavimo atvejis – 12 000 metų. Kaukolė buvo rasta Kinijoje – tačiau neaišku, ar paprotys išplito iš ten, ar savarankiškai atsirado įvairiose pasaulio vietose.
Archeologai šiuos griaučius rado laidojimo duobėje Kroatijos Hermanov vinograd archeologinių kasinėjimų teritorijoje 2013 metais. Nuo 2014 metų iki 2017 metų jie analizavo kaulus, naudodami įvairius metodus: nuo DNR analizės ir radiografinio vaizdinio tyrimo – pastarasis naudojantis spinduliuote leidžia apžiūrėti tiriamo objekto vidų.
Tyrimas atskleidė, kad visi griaučiai priklauso vyriškos lyties asmenims, kurie mirė būdami nuo 12 iki 16 metų. Buvo rasta įrodymų, kad šie berniukai maitinosi itin prastai – tačiau nebūtinai tai buvo mirties priežastis: berniukai galėjo sirgti „kažkokia liga, kuri juos greitai pražudė, bet nepaliko pėdsakų ant kaulų“, – kaip, pavyzdžiui, maras, sako vyresnysis tyrimo autorius, antropologinių tyrimų instituto Zagrebe bioarcheologas Mario Novakas.
Mokslininkas taip pat priduria, kad greta palaidojimų nepavyko aptikti jokių artefaktų, kurie padėtų identifikuoti palaidotųjų socialinį statusą.
Tyrimas taip pat parodė, kad trijulė gyveno kažkada tarp 415 iki 560 mūsų eros metų. Šis laikotarpis atitinka Didįjį migracijos periodą, kuris buvo „labai neramiu laikotarpiu Europos istorijoje“, – „Live Science“ pasakojo M. Novakas. Iškart po Romos imperijos žlugimo į Europą pradėjo migruoti visiškai naujos žmonių ir kultūrų populiacijos, kurios tapo šiuolaikinių Europos tautų pagrindu. „Kitaip tariant, šis laikotarpis padėjo pagrindus tokiai Europai, kokią mes ją žinome šiandien“, – sako archeologas.
Iš tiesų, šio trigubo radinio DNR analizė atskleidė, kad vieno iš berniukų protėviai buvo iš Vakarų Eurazijos, kito – iš Artimųjų Rytų, o trečio – Rytų Azijos.
Berniukas, kurio protėviai buvo iš Artimųjų Rytų, pasižymėjo apskrita kaukolės deformacija. Tai reiškia, kad priekinis kaulas už kaktos buvo deformuotas į plokščią, o kaukolės aukštis buvo „žymiai padidintas“, sako M. Novakas. Berniukas, kuris greičiausiai atkeliavo iš Vakarų Eurazijos, neturėjo kaukolės deformacijos, o berniukas, kilęs iš Rytų Azijos, turėjo kaukolę su „įstriža“ deformacija – tai reiškia, kad kaukolė buvo pailga įstrižai į viršų.
„Mes siūlome versiją, kad skirtingi kaukolės deformacijos tipai Europoje buvo naudojami kaip vizualinis ryšio su tam tikra kultūrine grupe rodikliai“, – sako M. Novakas. Kol kas neaišku, kurioms kultūrinėms grupėms berniukai priklausė – nors Rytų Azijos berniukas galėjo būti hunas.
Dabar mokslininkas ir jo komanda tikisi rasti daugiau kaukolės deformacijų pavyzdžių iš Europos – kad suprastų šį reiškinį platesniu mastu.
Tyrimas apie radinius buvo publikuotas svetainėje „PLOS Online“.
