Astronomai iš galimų gyvybę turinčių planetų sąrašo išbraukė visą klasę egzoplanetų, rašo sciencealert.com.
Tyrimas, kuris buvo pirmadienį paskelbtas žurnale „Nature“, apžvelgė egzoplanetą LHS 3844b – mažą, uolėtą planetą, aplink kurią skrieja žvaigždė, panaši į mūsų Saulę.
Tyrimo metu nustatyta, kad ši konkreti egzoplaneta yra per karšta atmosferai palaikyti, o „Scientific American“ praneša. Tyrimą atlikę mokslininkai įtaria, kad panašios planetos taip pat yra per karštos.
Kaip skelbia „SciAm“, tarp astronomų nuolatos verda diskusijos, ar šios akmenuotos, maždaug Žemės dydžio egzoplanetos, skriejančios į Saulę primenančias raudonas nykštukines žvaigždes, yra tinkamos nežemiškai gyvybei. Šis naujas tyrimas sudėjo visus taškus ant „i“ ir leidžia teigti, kad tikrai gyvybės negali būti egzoplanetose, kurios orbitoje skrieja taip arti savo Saulės, kaip LHS 3844b.
Tyrimo metu nustatyta, kad egzoplaneta skrieja aplink savo žvaigždę panašiai, kaip Mėnulis skrieja aplink Žemę – ta pati pusė visada nukreipta į žvaigždę. Ta planetos pusė, kuri atkreipta į žavigždę, tiesiog čirška – temperatūra pasiekia net 767 laipsnius Celsijaus. O kita planetos pusė yra daugiau nei tūkstančiu laipsnių šaltesnė. Temperatūra ten yra 273 laipsniai šalčio.
„Temperatūros kontrastas šioje planetoje yra toks didelis, kad joje didesnio ir negali būti. Tai gražiai dera su mūsų plikos uolos be atmosferos modeliu“, – teigė Harvardo astronomė ir pagrindinė naujojo tyrimo autorė Laura Kreidberg.
Jei egzoplanetoje būtų gyvenama atmosfera, šios kraštutinės temperatūros galėtų susimaišyti ir sudaryti švelnesnį planetos klimatą. Kadangi tai neįvyko, tyrimo autoriai padarė išvadą, kad tokios karštos, uolingos planetos kaip LHS 3844b negali palaikyti atmosferos ir todėl negali turėti gyvybės.
„Kad egzistuotų gyvybė, kurią mes žinome, turite turėti skysto vandens. Norint turėti skysto vandens, reikia atmosferos“, – „SciAm“ sakė Harvardo universiteto astrofizikos centro ir Smithsonian instituto astronomas Abraomas Loebas, kuris taip pat dirbo prie tyrimo.
Tai bloga žinia mokslininkams, kuriems norėjo ieškoti nežemiškos gyvybės būtent toje egzoplanetų klasėje, tačiau ilgainiui tai galėtų padėti mokslininkams susiaurinti paiešką.
„Todėl, kad atradome, jog šioje planetoje nėra atmosferos šioje planetoje, nesumažina tikimybės, kad kitos egzoplanetos šioje zonje gali turėti tinkamą atmosferą“, – „SciAm“ sakė Tiffany Jansen, Kolumbijos universiteto astronomė. Ji neprisidėjo prie naujo tyrimo.
L. Kreidberg pasakojo „SciAm“, kad ji turi vilties dėl šių planetų. Taip yra todėl, kad veiksniai, sukuriantys ir pašalinantys egzoplanetinę atmosferą, vis dar yra menkai suprantami ir išliks tokie, kol ateityje nebus dislokuotas Džeimso Webbo kosminis teleskopas.
„Jei būtumėte ateivis, tai pažvelgęs į mūsų Saulės sistemą ir pamatęs Merkurijų, būtumėte šiek tiek nusivylę“, - pasakojo ji „SciAm“.
