Jau seniai iškelta hipotezė, kad meteoroidai tokią formą įgyja sąveikaudami su atmosfera, o dabar laboratoriniais tyrimais nustatyta, kad tik stebimas kampų vertes turintys kūgiai per atmosferą juda išlaikydami nekintančią kryptį.
Tyrimams pasirinkti moliniai mėginiai, judantys vandenyje – jų elgesys gerai atitinka meteoroido judėjimą atmosferoje. Patalpinus mėginius įvairiose srovėse paaiškėjo, kad labai ploni kūgiai, panašūs į adatas, neišlaiko judėjimo krypties ir ima chaotiškai vartytis, o labai platūs kūgiai pradeda visaip virpėti.
Taigi nei platūs, nei siauri kūginiai meteoroidai Žemės atmosferoje neišsilaiko – jie arba subyra, arba yra performuojami į netvarkingas formas. Tuo tarpu meteoroidas, kurį atmosferos sukeltas kaitinimas bei erozija pradeda versti tinkamos formos kūgiu, išlaiko stabilią orientaciją ir krenta smaigaliu į priekį.
Eksperimentų rezultatus patvirtina ir teoriniai skaičiavimai, rodantys, kad „netinkamą“ kampą turintys kūgiai, sąveikaudami su skysčio ar dujų srautu, tampa nestabilūs.