Dabar tyrėjai teigia atradę, jog mūsų galaktika taipogi „prarijo“ kitą, kad sukurtų didžiulę šiuo metu mus supančių žvaigždžių ir kitos kosmoso materijos medžiagų masę.

Mokslininkai, ištyrę žvaigždžių cheminį modelį, jau seniai žinojo, kad mūsų galaktika praeityje taip pat turėjo didelės reikšmės susiliejimą, tačiau sunku buvo suprasti, kada jis galėjo įvykti.

Ekspertė iš Kanarų salų Astrofizikos instituto Carme Gallart su kolegomis sukūrė tai, kas, jų teigimu, yra tikslus žvaigždžių persiskirstymo vaizdas dabartiniame Paukščių Tako rate – aureolės formos vijose.

Daugiausia mūsų galaktikoje esančių artimiausių Saulei žvaigždžių amžius siekia iki 10 milijardų metų.

Naudodami simuliacinius modelius, eksperimento autoriai nustatė tikslų momentą, kuomet mūsų Paukščių Tako pirmtakas susiliejo su vienu tuometinių savos „bendražygių“ – Gaia Enceladus. Tyrimai rodo, kad joje, ko gera, būta apie 30 proc. žvaigždžių masės, sudarančios dabartinę mūsų Saulės sistemą. Tai reikštų, kad tarp dviejų galaktikų bendras masės santykis yra maždaug 4: 1 (atsižvelgiant į žvaigždžių ir bendrosios masių kiekį).

Tyrėjai, be visa ko, klasifikavo žvaigždes pagal amžių – į buvusias prieš susijungimą ir atsiradusias po jo. Raudonis dėl didesnio savyje sukaupto metalų kiekio padėjo atsekti pačias seniausiąsias – pasirodžiusias iki Paukščių Tako galutinio susiformavimo.

Mokslininkai teigia, kad susijungimas sušildė kai kurias žvaigždes, formuojančias minėtąsias aureolės formos vijas, o taip pat ir davė pakankamai materijos naujų dangaus kūnų susikūrimui.

Be to, tyrimo autoriai aiškina, kad tikslus atstumas iki atskirų Paukščių Takui priklausančių žvaigždžių, apie kurias informaciją dabar teikia „Gaia“ kosminis laivas, leido nustatyti jų amžių. Staiga įvykęs aureolės susiformavimas išties sietinas su Gaia Enceladus prisijungimo prie Paukščių Tako laiku.

Ko gera, nuostabiausia yra tai, kad naudodamiesi neįtikėtiniausiomis mokslinėmis technologijomis, galime nustatyti mūsų pačių gyvenamos galaktikos susidarymo eigą.