Tyrimą, pavadintą „Aus den Gemeinden von Burgenland: Revisiting the question of Adolf Hitler’s paternal grandfather“, publikavo recenzuojamas žurnalas „Journal of European Studies“, Straipsnyje analizuojami A. Hitlerio teisininko Hanso Franko teiginiai, mat neva išsiaiškino teisybę.
A. Hitleris, esą, pats paprašė H. Franko išsiaiškinti jo kilmę po to, kai jo sūnėnas Williamas Patrickas Hitleris pagrasino paviešinti, kad nacių lyderio senelis buvo žydas.
1946 metais parašytuose memuaruose, kurie buvo publikuoti praėjus septyneriems metams po H. Franko mirties bausmės įvykdymo, kuri jam buvo skirta Niurnbergo tribunolo metu, „H.Frankas teigė, kad 1930 metais atrado įrodymų, kad Hitlerio senelis iš tėvo pusės buvo žydas, gyvenęs Graco mieste Austrijoje, ūkyje, kuriame dirbo A. Hitlerio močiutė“, rašo L.Saxas. Esą1836 metais A. Hitlerio močiutė Maria Anna Schicklgruber pastojo.
„H. Frankas savo memuaruose rašė, kad tyrimą atliko A.Hitlerio reikalavimu ir kad atrado susirašinėjimo tarp A. Hitlerio močiutėsr ir Grace gyvenusio žydo, pavarde Frankenbergeris, įrodymų.
Anot teisininko, iš laiškų turinio galima suprasti, kad, Frankenbergerio devyniolikmetis sūnus sukėlė Marios Annos nėštumą šiai bedirbant Frankenbergerių ūkyje: pavainikis sūnus gimė sąlygomis, kurios reikalavo, kad Frankenbergeriai mokėtų alimentus“, – teigė L.Saxas.
L. Saxas savo tyrime rašo, kad H. Franko memuaruose teigiama, kad: „Frankenbergeris vyresnysis siuntė vaiko išlaikymo pinigus motinai nuo jo gimimo iki 14-ojo gimtadienio“.
„Mokėjimų motyvas, anot H.Franko, buvo ne labdara, o susirūpinimas, kad į reikalą gali įsikišti valdžios institucijos: „todėl ūkio šeimininkas pinigus mokėjo be teismo paliepimo, o dėl to, kad nenorėjo teismo ir su juo susijusio viešumo“, – rašoma laiške.
Bet L. Saxas pažymėjo, kad H.Franko memuaruose išsakytų teiginių tikslumu „buvo suabejota“.
Jis pridūrė, kad šiuolaikiniai mokslininkai dažniausiai H. Franko teiginių, dėl A. Hitlerio senelio kilmės, nevertina kaip rimtų.
Šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje vokiečių autorius Nikolausas von Preradovichius tvirtino, kad įrodė, jog iki 1956 metų žydų Grace apskritai nebuvo ir tokiu būdu paneigė H. Franko istoriją.
Tačiau L. Saxas savo tyrime aiškina, kad yra N. von Preradovichio teiginius nuneigiančių įrodymų, kurie nugulė Austrijos archyvuose. Esą jie aiškiai parodo, kad šiame Austrijos mieste iki 1850 gyveno visa žydų bendruomenė ir pabrėžė, jog N. von Preradovichius prijautė naciams ir „jį žeidė mintis, kad Adolfas Hitleris galėjo būti „Vierteljude“ (vienu ketvirčiu žydas – red. past.)“.
Anot L. Saxo tyrimo, „Pateikti įrodymai, kad Grace dar iki 1850 metų gyveno nedidelė, įsitvirtinusi žydų bendruomenė“.
Taip pat L. Saxas cituoja Emanuelį Mendelį Baumgarteną, kuris 1861 metais buvo išrinktas į Vienos miesto tarybą – tai buvo vienas iš pirmųjų žydų, kuriam teko tokia garbė.
„1884 metais jis parašė knygą „Štirijos žydai: istorinis eskizas“, kuriame autorius teigia, kad 1856 metų rugsėjį jis su keliais kolegomis žydais susitiko su Michaeliu Grafo von Strassoldo, kuris anuo metu buvo Štirijos provincijos gubernatorius.
E. M. Baumgartenas ir jo kolegos paprašė M. G. Von Strassoldo atšaukti ribojimus, taikomus Štirijoje gyvenantiems žydams“, – aiškino L. Saxas. E. M. Baumgartenas Štirijos miestelių merams citavo laišką, kuriame buvo nurodoma, kad „žydai apylinkėse gyvena jau ilgą laiką“.
L. Saxas tvirtina, kad oficialus žydų registras Grace pradėtas sudarinėti tik po susitikimo su Štirijos gubernatoriumi.
Taigi, 1856 metais pradėtas sudarinėti Graco žydų registras, panašu, nėra faktas, rodantis, kad tik tada Graco mieste atsirado pirmieji žydai, kaip kad norėjo parodyti N. von Preradovichius, tačiau faktas, rodantis, jog tik tada buvo pripažinta jau ilgą laiką ten buvusi žydų bendruomenė.
Tyrimą lydinčiuose recenzijose rašoma, kad:„L. Saxas pateikia įtikinamų įrodymų, kad N. von Preradovičius prijautė naciams“.
„L. Saxo darbas parodo, kad dabartinis bendras sutarimas yra grindžiamas melu. Tiesą sakė ne N. von Preradovichius, o H. Frankas: Adolfo Hitlerio senelis buvo žydas.“
Tačiau recenzentas taip pat pridūrė, kad nėra kitų tyrimų, kurie pagrįstų, jog N. von Preradovichiaus teiginių netikslumą.
