Jo gilumoje pasislėpę tūno nuostabūs ir neįtikėtini objektai, apie juos žmonija kol kas žino labai mažai arba nė nenutuokia. Tačiau mokslininkai po kruopelytę renka žinias, dėlioja visatos paveikslą. O jame ryškėja įdomūs ir, rodos, neįmanomi objektai: neįsivaizduojamo dydžio spirito debesis arba planeta iš putų polistireno.
Panas – kosminis koldūnas
Šis Saturno palydovas ilgokai buvo laikomas sferiniu objektu. Tačiau realybė pasirodė daug įdomesnė. Kai šį palydovą iš 24,5 km atstumo nufotografavo kosminio zondo „Cassini 7“ kameros, pasirodė, kad jis yra suplotas ir turi atsikišusią juostą. Žiūrėdami į nuotraukas matome tikrą koldūną, arba, jei norite, raviolį.
Sombrero galaktika su juodąją skyle centre
Ji nuo mūsų nutolusi per 28 milijonus šviesmečių. Nors atstumas – protu sunkiai suvokiamas, iš Žemės ji gana neblogai matoma. Iš tikro sombrero formą lemia ne viena, o dvi galaktikos. O štai centre tūno tikras monstras – juodoji skylė, kurios masė viršija milijardą mūsų Saulių.
Didelė planeta iš putplasčio
Ši egzoplaneta pavadinta Kepler-7 b pagal ją aptikusį Keplerio teleskopą. Planetos anomalija – 30 kartų mažesnis tankumas nei vandens. Medžiagos, iš kurios susideda ši planeta, kubinis metras sveria vos 30 kg, panašiai kaip putplastis, kuriuo apšiltinami namai. Štai kodėl sakoma, kad ji iš putplasčio.
Dujinis ūkas Muilo burbulas
Neįtikėtino grožio ūkas plaukioja Gulbės žvaigždyne. Jis buvo aptiktas gana nesenai, todėl jo dar nerasime daugelyje astronominių atlasų. Labiausiai keri šio ūko forma – panašumas su paprasčiausiu muilo burbulu neįtikėtinas. Taigi mokslininkams pavadinimo ilgai ieškoti nereikėjo.
Mimas – akis kosmose
Dar vienas Saturno palydovas yra panašus į milžinišką akį, kuri mus seka iš kosminių tolių. Akies vyzdžio efektą kuria įspūdingas krateris, jį 2007 metais nufotografavo zondas „Cassini“.
Pati brangiausia planeta
Įsiminkite šį pavadinimą – 55 Cancri e. Jis turėtų tapti neįsivaizduojamų turtų sinonimu. Ši planeta skrieja apie panašią į mūsų Saulę žvaigždę Vėžio žvaigždyne, o jos trečdalis sudarytas iš deimantų. Ir nors metai ten trunka tik 18 valandų, o paviršiaus temperatūra siekia daugiau nei 1 500 laipsnių – atsirastų ne vienas, norintis gabaliuko planetos sau į kišenę.
Seniausias kosminis debesis Himiko
Tai vienas iš pačių įdomiausių kosmoso reiškinių, žinomų mokslui. Debesis, kurį sudaro trys galaktikos, susiformavo praėjus 800 milijonams metų po didžiojo sprogimo. Nors tai atrodo labai daug, tačiau kosminiais masteliais – gan trumpa laiko atkarpa. Stebėdami Himiko, mokslininkai ieško atsakymo į klausimus apie mūsų visatos susikūrimą ir vystymąsi.
Raganos galvos ūkas
Tikrasis ūko pavadinimas – IC 2118. Atstumas iki jo sąlyginai nedidelis – 1000 šviesmečių Eridano žvaigždyno link. Tačiau ūko kontūrai glumina. Žemėje mes matome keistą formą, panašią į pasakų personažo. Tokią formą sukuria Rigelio žvaigždės šviesa.
Kosminis romo ir aviečių aromatas
Šis keistas darinys aptinkamas regione, kurio tikslus pavadinimas Šaulys B2. Jis atrastas beveik prieš dešimt metų ir nuo to laiko specializuoti leidiniai rašo apie jo aviečių ir romo aromatą. Mokslininkai teigia, kad molekulės, kurių buvo rasta šiame dujų debesyje, labai panašios į žemiško romo ir aviečių. Deja, paragauti nepavyktų – debesyje pilna nuodingų cheminių junginių.
Galbūt didžiausias kosminis vandenynas
12 milijardų šviesmečių nuo mūsų klajoja kvazaras APM 08279+5255. Jo ryškumas viršija Saulės šviesą daugiau nei 100 milijardų kartų. Įspūdinga? Tačiau ne tai įdomiausia. Prieš kelerius metus aplink jį aptikta dideli vandens kiekiai. Dideli – gal ne visai tikslu. Jie viršija mūsų planetos vandens išteklius 140 trilijonų kartų.
Prometėjas – bulvės pavidalo piemuo
Vis tos pačios įdomybių sankaupos – Saturno žiedų – egzempliorius. Šio palydovo forma tokia nelygi ir duobėta, kad primena paprasčiausią bulvę. Prometėją dar vadina palydovu piemeniu. Jis pritraukia kosmines dulkes ir stambesnius objektus, iš kurių susidaro garsieji planetos žiedai.
Vienišiausia planeta, kurią žino žmonija
Jos pavadinimas – PSO J318.5-22, ir šiuo metu ji yra už 80 šviesmečių nuo Žemės. Tai 6 kartus didesnė už Jupiterį planeta, kuri nepaklūsta jokiai žvaigždei. Įprasta, kad planetos prisišlieja prie centrinio šviesulio, bet tik ne ji. Ši vieniša klajūnė įrodo, kad visatoje įmanoma praktiškai viskas.
Neįsivaizduojama Didžioji Heraklio siena – Šiaurinė karūna
Stebėdami visatos gama spinduliuotę, mokslininkai aptiko kol kas didžiausią kosminį objektą. Jo dydis 10 milijardų šviesmečių, o jo pavadinimą sugalvojo jaunuolis iš Filipinų. Jis aprašė šį objektą Vikipedijoje, ir mokslininkai nusprendė pavadinimo nebekeisti.
Žvaigždė milžinė
Didžiojo Šuns VY – pavadinimas skamba keistai, bet dar labiau pribloškia dydis: ši žvaigždė 1 500 kartų didesnė už mūsų Saulę. O jeigu su šiuo monstru lygintume Žemę, ji taptų neverta net dulkelės vardo. Didesnės žvaigždės mokslas kol kas nežino. Tačiau tai nieko nereiškia – prieš kelis šimtus metų pačia didžiausia žvaigžde buvo laikoma mūsų gimtoji.
Žinomiausia raudonoji nykštukė
Šios žvaigždės ekosistemoje sukasi Proksima b – egzoplaneta, kurioje gali egzistuoti skystas vanduo, taigi ir gyvybė. Nors planai dar labai fantastiški, tačiau čia, tik už 4,22 šviesmečio, kažkada galėtų būti nauji mūsų namai.
Degantis ledas
Menkučiai 33 šviesmečiai, ir mes prie Glise 436 b, priskiriamos prie vadinamųjų karštųjų klasės planetų. Sprendžiant pagal tankį, ji sudaryta iš vandens molekulių. Tačiau dėl pačios planetos dydžio (4,5 karto didesnė už Žemę) gravitacijos vanduo išlieka kristalinės būsenos net esant 300 laipsnių karščiui – tikras liepsnojantis ledas.
Skundžiatės blogu oru?
Iš toli ji primena į Žemę – toks pat mėlynas taškas bekraščiame kosmoso vandenyne. Tačiau čia panašumas ir baigiasi. Vėjo greitis planetoje, kuri atlasuose žymima HD 189733, siekia 700 kilometrų per valandą. Ir čia visą laiką lyja. Tačiau iš dangaus krenta ne vanduo, o išsilydęs stiklas.
Alkoholikų svajonė – debesis spirito
6 500 šviesmečių – šį atstumą turėtų įsiminti visi, mėgstantys padauginti stipriųjų gėrimų. Neįsivaizduojamo dydžio, daugiau nei pusės milijardo kilometrų ilgiausioje vietoje, bekraštėje visatoje tyvuliuoja gryno etanolio debesis. Mokslininkai tvirtina, kad iš jo galima būtų pagaminti apie 189 270 589 200 000 litrų alaus. Tačiau skaičiavimas gali būti ir ne visai tikslus.
Dievo pirštas
Kilio ūkas, kurio nuotraukas parodė NASA, gali būti įvairių formų. Kai kurie iš jų labai panašūs į ranką su ištiestu smiliumi. Apie šį ūką internete galima rasti daugybę straipsnių. Jų autoriai Kilio ūko vaizdą naudoja kaip neva įrodymą apie mus stebinčias dieviškas esybes.
