Šie plika akimi neįžiūrimi organizmai ilgą laiką gali išsiversti be vandens ir deguonies. Tokia jų būsena yra vadinama kriptobioze: jų kūnai išdžiūva, o metabolizmas kuriam laikui pristabdomas. Tačiau patekę į vandenį, dehidratavę lėtūnai visiškai atsigauna vos per kelias valandas.
„Net ir be vandens šie padarai gali išgyventi iki 74000 kartų didesnį slėgį, nei mes, žmonės, patiriame jūros lygyje, tad susidūrimo su Mėnuliu poveikis jiems neturėtų būti problema“, – „Business Insider“ portalui pasakojo evoliucijos zoologas Roberto Guidetti. – „Kad ir dehidratavę, lėtūnai gali sau vegetuoti dešimtis metų, gal net ir šimtmečius“.
Mokslininkų lėtūnai dar vadinami vandens lokiais ar samanų paršeliais dėl per mikroskopą matomo bulvės formos nariuoto kūno su nagučius primenančiomis keturiomis poromis kojų.
Dehidravusius mikroorganizmus į „Beresheet“ įsodinusi ne pelno siekianti organizacija „Arch Mission Foundation“. Ji taip siekia pradėti kurti tam tikra prasme Žemės atsarginę kopiją. Tam jie kuria „Mėnulio biblioteką“. Joje talpinama galybė informacijos. Daugiausia – žmonių bei augalų DNR mėginiai, o tuo pačiu ir tūkstančiai lėtūnų.
„Beresheet“ Žemę sėkmingai paliko vasario 22-ąją, tačiau dėl techninio gedimo sudužo ant Mėnulio paviršiaus, į jį atsitrenkęs 500 kilometrų per valandą greičiu.
Interviu „Wired“, „Arch Mission Foundation“ įkūrėjas Nova Spivack'as teigė, kas jo įmonės nuomone, lėtūnai visgi išgyveno avariją. „Ironiška, tačiau mūsų naudingasis krovinys – galimai vienintelis išlikęs šios misijos dalykas“, – šyptelėjo verslininkas.
Tad visai įmanoma, kad šiuo metu mėnulyje ilsisi lėtūnų kolonija.
Tam pritaria ir R. Guidetti. Jo nuomone, mikroskopiniai astronautai greičiausiai yra gyvi, tačiau „neaktyvūs“ – vis dar kriptobiozės būsenoje. Pasiekę Mėnulio paviršių, jie turėtų galimybę atgyti, tačiau tam taip pat reikėtų deguonies.
Anksčiau buvo įrodyta, kad lėtūnai išgyvena erdvės vakuume, ugnikalnio viduje ir Antarktidos ežere 50 mylių po žeme. Jie net normaliai funkcionuoja praleidę tris dešimtmečius užšalę.
Jie taip pat gali išgyventi aukštą radiacijos ir slėgio lygį, kuris yra iki šešis kartus didesnis nei giliausioje Žemės vandenynų dalyje.
Kai kurie mokslininkai teigia, kad lėtūnai galėjo išgyventi tokius katastrofinius įvykius kaip asteroidų smūgiai, kurie sunaikins didžiąją dalį kitų Žemės rūšių.
Tačiau išdžiuvę lėtūnai Mėnulyje tikriausiai negalėtų išlikti gyvi amžinai. „Jei jie bus tiesiogiai veikiami nefiltruotos saulės UV spinduliuotės, per kelias dienas lėtūnai struktūriškai mirs, – „Business Insider“ teigė ekologas Ingemaras Jönssonas.
Kitas iššūkis – temperatūrų svyravimai Mėnulyje taip pat kelia problemų, mat maždaug 100 laipsnių Celsijaus ir aukštesnėje temperatūroje, gyvūnams šansų išgyventi nelabai belieka“, – pridūrė I. Jönssonas.
Kuo arčiau Mėnulio paviršiau, tuo didesnė ir lėtūnų išlikimo tikimybė. Tik neaišku, ar taip ir nutiko iš tikrųjų, o ir ar organizmai apsisaugos nuo UV, kosminės radiacijos bei aplinkos temperatūros.
„Tokiomis sąlygomis jie greičiausiai galėtų išgyventi metų metus“, – sakė I. Jönssonas.
