Nors dėl avarijos po Europą pasklido radiacija, didžiausia jos koncentracijos liko atvirame ketvirtame reaktoriuje. Per mažiau nei du mėnesius nuo šios nelaimės Sovietų sąjunga mobilizavo apie 600 tūkst. likvidatorių, kuriems buvo duota užduotis aplink išsilydžiusį reaktorių pastatyti sarkofagą. Jis turėjo apsaugoti nuo radioaktyvių medžiagų (torio, urano, plutonio) patekimo į aplinką.
Likviduotojams teko susidurti su itin dideliu radiacijos kiekiu, mažiausiai 31 žmogus mirė susirgę ūmia spindulinės ligos forma, daugybei kitų išsivystė lėtiniai sveikatos sutrikimai.
Sarkofagas turėjo būti labai patvarus. Jo tvirtumą turėjo užtikrinti 400 tūkst. kubinių metrų betono ir šiek tiek daugiau nei 7 mln. tonų plieno. Tačiau statybos buvo vykdomos labai skubiai. Likvidatoriai stengėsi savo užduotį atlikti kiek įmanoma greičiau, kad negautų mirtinos radiacijos dozės, todėl sarkofago šonuose liko skylių, o per lubas į vidų galėjo patekti vanduo. Dėl to prasidėjo metalo korozija.
Dabar visą sarkofagą teks nuardyti iki jam sugriūvant savaime.
Černobylio elektrinę prižiūrinti Ukrainos bendrovė „SSE Chernobyl NPP“ internetu išplatintame pranešime spaudai nurodė, kad, ekspertų vertinimu, yra „labai didelė“ sarkofago griūties tikimybė. Teigiama, kad vienintelis dalykas, išlaikantis šios struktūros vientisumą, yra gravitacija.
Dėl to liepos 29 dieną su statybų bendrove pasirašyta 70 mln. eurų vertės sutartis, pagal kurią visas sarkofagas turės būti išardytas iki 2023 metų.
Statybininkai robotizuotais, nuotoliniu būdu valdomais kranais turės sutvirtinti ardomo sarkofago konstrukciją. Statybinės šiukšlės bus pergabentos perdirbimui arba ilgalaikiam saugojimui.
„Kiekvieno elemento pašalinimas didins gaubto sugriuvimo tikimybę, o tai sukeltų didžiulių kiekių radioaktyvių medžiagų išmetimą“, – rašoma pranešime.
Bet šios radioaktyvios medžiagos neturėtų patekti į atmosferą: pastaruosius devynerius metus darbininkai statė 32 tūkst. tonų sveriantį išorinį sarkofago sluoksnį. Jis vienu metu buvo didžiausias ant žemės esantis žmonių pastatytas objektas. Šis gaubtas buvo pasauliui pristatytas šių metų liepos mėnesį. Tikimasi, kad jis mus nuo radiacijos saugos ateinantį šimtmetį.
Išardžius sovietmečio laikais pastatytą sarkofagą darbininkams teks kita užduotis – išvalyti radioaktyvias atliekas, kurių vis dar gausu ketvirtajame reaktoriuje.
Manoma, kad valymo darbai truks iki 2065 metų. Mokslininkų skaičiavimais, iki to laiko reaktorius bus sukėlės daugiau nei 40 000 susirgimų onkologinėmis ligomis.
