Remiantis naujais datavimo metodais įsitikinta, kad rasta didžiažiotė bizonžuvė (lot. Ictiobus cyprinellus), buvo maždaug 112 metų amžiaus.
Ji yra keturis kartus senesnė nei įprastai gyvena gėlavandenės žuvys. Jų įprastinė gyvenimo trukmė – 26 metai, praneša sciencealert.com.
Be to, ši senolė už kitus ilgaamžius jūros gyventojus vyresnė net 40 metų – seniausia žinoma druskingų vandenų žuvis yra grenlandinis ryklys (lot. Somniosus microcephalus), galintis ištempti ištisus šimtmečius.
Šių žuvų ilgaamžiškumą mokslininkai biologai įtarė jau kurį laiką, tad nutarė pasigilinti, kaip yra iš tikrųjų. Tad nuo 2011–ųjų jie septynerius metus gaudė egzempliorius ir rinko apie juos duomenis. Vėliau juos fotografavo, matavo, nustatinėjo lytis ir, prieš paleisdami į laisvę, prikabino etiketes (visai kaip žieduojamiems paukščiams), idant tyrėjų komanda galėtų išmatuoti pokyčius bėgant laikui.
Deja, 386 gyvūnų lyčių taip ir nebuvo galima nusakyti, tad atsižvelgta tik į jų galimą amžių pagal otolitų nuogramdas. Otolitai žuvims – tarsi medžio rievės, nusakančios jo amžių, tik kad randami šie kalcio karbonato junginiai ausyse.
Tad, mokslininkų įsitikinimu, vidutinė tirtų žuvų gyvenimo trukmė – 80–90 metų. Tai nepaprastai daug. Iki šio tyrimo manyta, kad ilgaamžiškiausias gėlavandenis gyvūnas buvo gėlavandenis kuprius (lot. Aplodinotus grunniens), kurio otolitinis amžius siekė 73 metus.
Norėdami įsitikinti analizės išvadų tikslumu, tyrėjai tam pritaikė vadinamąjį bombos karboninio datavimo metodą, sukurtą remiantis daugybe praėjusio amžiaus nuklidinių bandymų, mat po tokių eksperimentų kuriam laikui ženkliai padidėjo anglies-14 izotopo koncentracija atmosferoje. Tad biologai ir ieškojo minėtojo elemento otolitų žieduose, kad nustatytų žuvų amžių.
Tačiau, kaip paaiškėjo, 85 - 90 proc. žuvų buvo vyresnės nei 80-ies, o tai – anaiptol ne sveikos populiacijos požymis. Kaip teigiama atsakaitoje, „buvo ištirta galybė populiacijų, kurias daugiausia sudarė vyresni nei 80-ies vandenų gyventojai, o tai rodo užtvankų keliamus pavojus – jos kliudo grįžti į įprastas vietas, slopina biologinių signalų perdavimą ir taip inicijuoja neršto procesą“. Tad dėl šio fenomeno atsiradimo esama ir žmogaus kaltės.
Didžiažiotės bizonžuvės – tikros gigantės, galinčios išaugti ik 1,25 m igio ir 36 kg svorio. Jos neršia prie Šiaurės bei Centrinės Amerikos krantų. Kadangi JAV ir Kanados regione nuolat palaikomos kitomis žuvimis, tarkime, invaziniais karpiais, jų žvejyba dargi uždrausta.
Tyrėjų teigimu, šis eksperimentas buvo sėkmingas ir galės pasitarnauti žinioms apie pačias žuvis bei joms daromą žmonių veiklos įtaką.
