Kama – tai pjautuvas kadaise plačiai naudojamas derliaus nuėmimui. Tokie maži rankiniai pjautuvai buvo naudojami ir Europoje, tačiau mūsiškiai turėjo lenktus ašmenis. Japoniškos kamos turėjo tiesius ir pakankamai aštrius ašmenis, tačiau būta ir kitokių formų. Šie įrankiai ypač pasitarnaudoavo ryžių laukuose, todėl kamos paplito visoje Azijoje. Kažkuriuo metu jos pateko ir į kovos menų meistrų rankas.
Įdomiu tai, kad kama yra japoniškas žemdirbystės įrankis, tačiau ginklu jis tapo ne Japonijoje. Kamas kaip šaltuosius ginklus ėmė naudoti Malaizijos, Indonezijos ir Filipinų kovos menų meistrai. Iš vienos iš šių vietų kama jau kaip ginklas sugrįžo į Okinavą, kur tapo te ir karatė kovos menų įrankiu.
Kamos gali būti naudojamos po vieną ir poromis. Kovos menų meistrai teigia, kad gerai šį ginklą įvaldęs žmogus gali blokuoti smūgius kardu ar net pagauti priešininko ginklą ir jį atimti. Kamos turi nepaprastai aštrius ašmenis, tačiau šis ginklas labiau naudojamas duriamiesiems kirčiams. Čia ir slypi kamos efektyvumas.
Medinė kamos rankena yra labai lengva, o plieniniai ašmenys yra gana sunkūs ir smailūs. Taigi, jie lengvai perduria bet kokius drabužius ir lengvus odinius šarvus. Tuomet kama gali būti traukiama, taip padidinant žaizdą ar net sulaužant kaulus.
Kamos šiais laikais, žinoma, nebėra naudojamos. Tačiau tradicinių kovos menų studentai vis dar mokosi valdyti kamas ir jomis atlieka pakankamai įspūdingus judesius. Egzistuoja ir modernių versijų su kompozitinėmis rankenomis ir nerūdijančio plieno ašmenimis.
Beje, įdomu tai, kad net žemdirbių vaikai kadaise buvo apmokomi su neaštriomis kamomis. Šis daiktas buvo pavojingas ir kaip žemdirbių įrankis, ir kaip ginklas.
