Tik niekas nei ligoninėje, nei krematoriume nežinojo, kad tai nebuvo vienintelė pastarojo meto vyro kelionė į ligoninę. Vos prieš dieną kitoje ligoninėje jam buvo suleistas radioaktyvus junginys, skirtas gydyti vėžį. Kai palaikai buvo kremuojami, jo organizme vis dar būta itin radioaktyvaus liutecio-177.
Nerimą sukėlęs atvejis, apie kurį šių metų vasarį nemažai rašė mokslinė spauda, iliustruoja potencialią grėsmę, kurią kelia radioaktyvios medicininės procedūros, kurių vien Jungtinėse Valstijose kiekvienais metais atliekam per 18,6 mln.
Nors tvarka, kaip tokie preparatai reglamentuojami pacientams, gana griežta, niekas nesusimąsto, kas nutinka taip gydytam pacientui mirus.
„Kremuojant radioaktyviais vaistais gydytą pacientą, karštis paveikia radioaktyvias medžiagas, jos suaktyvėja ir ima kelti pavojų aplinkiniams, pirmiausia – krematoriumo personalui. Taigi, tokiais atvejais aplinkiniai gauna didesnę radiacijos dozę nei bendraudami su gyvu taip gydomu pacientu“, – paaiškina ekspertai.
Šio paciento atveju, vos tik apie vyro mirtį sužinojo jo pirminės gydymo įstaigos gydytojai ir radiacijos saugumo departamentas, jie skubiai susisiekė su krematoriumu.
Praėjus maždaug mėnesiui nuo paciento kremavimo, ekspertų pasitelktas Geigerio matuoklis aptiko radiacijos tiek kremavimo patalpoje, tiek įrangoje (krosnyje, vakuumo filtre ir kaulų smulkintuve). Nors ekspertai ir užfiksavo nedidelę radiaciją, fakto, kad jos lygis visgi buvo padidėjęs, tai nekeičia. Nustatyta, kad radiacijos priežastis – liutecis-177: tas pats radioaktyvus elementas, kuris buvo naudojamas gydant minėtąjį pacientą.
„Tai tikrai nebuvo kažkas panašaus į žmogiškąjį Černobylį ar Fukušimą, tačiau radiacijos lygis buvo didesnis, nei buvo galima numanyti“, – teigia vienas iš tyrimo autorių, radiacijos ekspertas Kevinas Nelsonas.
Nors neginčijamų įrodymų, leidžiančių susieti paciento gautą radioaktyvių medikamentų dozę su krematoriume išmatuota radiacija, ir nėra, tai neabejotinai pats labiausiai tikėtinas liutecio-177 atsiradimo minėtojoje įstaigoje paaiškinimas.
Be to, tai taip pat pirmas kartais, kai krematoriumo patalpose užfiksuotas radiacijos lygio padidėjimas.
Ir tai nėra didžiausią nerimą kelianti šios istorijos dalis.
Mokslininkams atlikus krematoriumo operatoriaus šlapimo tyrimą, siekiant išsiaiškinti, ar darbuotojai gavo radiacijos, jame liutecio-177 pėdsakų nerasta. Rasta kai ko kito: kitą radioaktyvaus izotopo, pavadinimu technetium Tc 99m.
Ekspertai spėja, kad krematoriumo operatorius galėjo susidurti su aktyvuotu technetium Tc 99m kremuodamas kitus radioaktyvius palaikus. Jeigu ši hipotezė pasitvirtintų, būtų aišku, kad problema žymiai aktualesnė, nei manyta iki tol, ir atvejis su 69 metų pacientu – tik ledkalnio viršūnė.
Kaip ten bebūtų, kalbame apie labai mažą radiacijos kiekį, taigi, nors radioaktyvios medžiagos ir aktuali kremavimo paslaugų sektoriaus problema, viskas iš tikrųjų gal ir nėra taip pavojinga ir baisu, kaip kad gali pasirodyti.
„Nemanau, kad tai tokia rimta problema, kad galėtume kalbėti apie vėžio ar kitų radiacijos sukeltų ligų riziką. Žinoma, tais atvejais, kai su tokia (kad ir nedidele) radiacija susiduriama reguliariai, kiekvieną savaitę ar kas kelias dienas, apie pavojų galime kalbėti“, – sako Paolo Boffetta iš „Icahn School of Medicine“.
Turint omenyje, jog daugiau nei pusė amerikiečių po mirties kremuojami, JAV sveikatos priežiūros institucijoms vertėtų kuo skubiau nuspręsti, kaip saugiai kremuoti radioaktyviais vaistais gydytus asmenis. Tai reiškia, kad prieš kremuojant vertėtų patikrinti, ar palaikai nėra radioaktyvūs. Be to, vertėtų pamąstyti, kaip krematoriumams teikti visą reikiamą informaciją apie mirusiuosius.
Šio atvejo inicijuoto tyrimo rezultatus skelbia JAMA.
