Žaibai šiuose regionuose dažnai sukelia gaisrus, tačiau šiais metais situacija blogesnė nei bet kada dėl klimato kaitos sukeltų neįprastų vasaros karščių. Gaisrų dūmus galima matyti net iš kosmoso.
Koperniko atmosferos stebėjimo tarnybos („Cams“) gaisrų ekspertas Markas Parringtonas gaisrus apibūdino kaip „beprecedentį“ įvykį.
Kiek rimta ši situacija?
Šimtai gaisrų viską naikina savo kelyje rytinėje Rusijos dalyje, Šiaurės Skandinavijoje ir Aliaskoje.
Tačiau dūmai daro įtaką platesnėms aplinkinėms teritorijoms ir kai kurios teritorijos yra visiškai paskendusios dūmuose. Rytinėje Rusijos dalyje gyventojai pajuto suprastėjusią oro kokybė. Dėl to kalti gaisrai.
Pranešama, kad dūmai pasiekė Rusijos Tiumenės regioną Vakarų Sibire, o gaisrai liepsnoja už net šešių laiko juostų rytinėje pakrantėje.
„Cams“ duomenimis, birželio mėnesį gaisrai išmetė maždaug 50 megatonnų anglies dioksido – tai atitinka Švedijos metinį anglies išmetimą.
Kuo tai neįprasta?
Arkties gaisrai dažni nuo gegužės iki spalio mėnesio. Gaisrai yra natūrali ekosistemos dalis, teikianti tam tikros naudos aplinkai, rašoma Aliaskos centrų tinklalapyje.
Tačiau šių gaisrų intensyvumas, taip pat didelis jų sunaikintas plotas, daro juos neįprastais.
„Neįprasta matyti tokio masto ir trukmės gaisrus tokiose didelėse platumose birželio mėnesį“, – sakė M. Parringtonas.
„Tačiau temperatūra Arktyje kyla daug sparčiau nei pasaulio vidurkis, o šiltesnės sąlygos skatina gaisrus didėti ir ilgiau išlikti“.
Ypač sausa žemė, karštesnės nei vidutinės temperatūros bei žaibai su stipriu vėju paskatino gaisrus išplisti taip gretai ir agresyviai.
Deginimą palaiko miško žemė, kurią sudaro atviros, sausos durpės – medžiaga, turinti daug anglies.
Pasauliniai palydovai dabar stebi naujų ir tebesitęsiančių gaisrų skaičių Arkties rate. Tobulos sąlygos išplisti gaisrams atsirado dar birželį – karščiausia iki šiol užfiksuotą mėnesį visoje mūsų istorijoje.
Gaisrai išskiria daugybę anglies dioksido ir metano – anglies atsargų, kurios kai kuriais atvejais žemės gilumoje buvo nepaliestos tūkstančius metų.
Mokslininkų teigimu, tai, ką mes matome, yra įrodymai, koko turėtume tikėkis šiltesniame pasaulyje: padidėjusi šiltnamio efektą sukeliančių dujų koncentracija skatina dar didesnį atšilimą, o tai lemia tokias sąlygas, kurios į atmosferą išskiria dar daugiau anglies.
Didelė dalis šių gaisrų išskirtų kietųjų dalelių ilgainiui nusės ant ledo paviršiaus, esančio toliau į šiaurę, juos patamsindama ir taip pagreitindama tirpimą.
Visa tai yra amplifikacijos proceso dalis.
Kas daroma, kad gaisrai būtų sutramdyti?
Rusijos valdžia nusprendė nieko nedaryti dėl didžiosios gaisrų dalies teigdami, kad tai bandymas užgesinti gaisrus kainuos daugiau nei liepsnų padaryta žala.
„Gaisrai nekelia pavojaus gyvenvietėms ar šalies ekonomikai“, – teigia Krasnojarsko krašto miškų ministerijos spaudos tarnyba.
Socialiniame tinkle „Twitter“ įrašai #putouttSiberianfires ir #saveSiberianforests yra populiarūs, nes rusai skundžiasi, kad vyriausybė nepakankamai stengiasi įveikti krizę.
Kai kurie teigia, kad „Notre Dame“ gaisras Paryžiuje sulaukė kur kas daugiau žiniasklaidos dėmesio nei miško gaisrai.
„Prisiminkite, kaip toli pasklido žinios apie Notre Dame gaisrą. Dabar pats laikas padaryti tą patį dėl Sibiro gaisrų“, – teigia vienas „Twitter“ vartotojas.
Kitas teigia: „Nepamirškime, kad gamta yra ne mažiau svarbi nei istorija. Daugybė gyvūnų neteko savo namų. Daugelis jų tikriausiai jau mirę. Vien pagalvoti apie tai yra skausminga“.
Tačiau Aliaskos valdžia sutinka, kad „gaisro gesinimo pastangos kartais daro daugiau žalos nei gaisras“.
