Milijardierius Jeffas Bezosas sako, kad įsitraukti į privačias kosmines lenktynes jį paskatino „Apollo 11“ misija, įvykusi prieš 50 metų, ir stebėjimas, kaip „Neilas ir Buzas nusileido Mėnulyje“.
„Tuomet ir užsikrėčiau“, – „CBS News“ kanalui sakė jis, kalbėdamas apie Neilo Armstrongo ir Buzzo Aldrino išsilaipinimą Mėnulyje 1969 metų liepos 20 dieną. – Tu nesiveji savo aistros, ji vejasi tave. Taigi, aš ilgą laiką apie tai svajojau ir tam rengiausi.“
„Mums, žmonėms, reikia keliauti į kosmosą, jeigu ketiname klestėti kaip civilizacija. Šiuo metu mes naikiname savo planetą. Esame išsiuntę robotinius zondus į visas mūsų Saulės sistemos planetas. Tai geras dalykas. Turime išsaugoti savo planetą. Ir tai galime padaryti naudodami kosmoso išteklius“, – sakė J. Bezosas.
Prieš pusę amžiaus minėti JAV astronautai Šaltojo karo metu aplenkė Sovietų Sąjunga ir tapo pirmaisiais žmonėmis, atsidūrusiais Mėnulyje. Tik dabar kosmoso pramonės kraštovaizdis yra iš esmės pasikeitęs. Kinija, Indija ir Europa meta iššūkį JAV dominavimui, o ir pačiose Jungtinėse Valstijose yra kelios dešimtys privačių kompanijų ir trys stambūs privatus žaidėjai, kurie dabar dominuoja kosminio turizmo ir žvalgybos sektoriuje. Tai J. Bezoso kompanija „Blue Origin“, Richardo Bransono „Virgin Galactic“ ir Elono Musko „SpaceX“.
„Vienintelė priežastis, kodėl mes darome tuos dalykus, kuriuos dabar darome, yra ta, jog mes iš esmės stovime ant milžinų pečių“, – šią savaitę pareiškė J. Bezosas, sėdėdamas prie nužudytojo JAV prezidento Johno F. Kennedy dukters Caroline.
1962 merais J. F. Kennedy žadėjo pasiekti Mėnulį iki to dešimtmečio pabaigos, „nes mums reikia gauti naujų žinių“. J. Bezosas sako, kad tai, ką jis ir kiti daro dabar, yra įmanoma, „dėl indėlio, kuris šioje srityje buvo įdėtas prieš tai“.
Tebūnie atleista manantiems, kad šis privatus kosminis projektas iš esmės yra vidutinio amžiaus milijardieriaus, kuriam jau viskas pabodę, „ego kelionė“. Tačiau 68 metų R. Bransono, 55 metų J. Bezoso ir 48 metų E. Musko projektai buvo pradėti įgyvendinti jau prieš kurį laiką.
„Amazon“ vienas iš įkūrėjų ir turtingiausias pasaulyje žmogus J. Bezosas bendrovę „Blue Origin“ įkūrė dar 2000 metais. E. Muskas „SpaceX“ įsteigė 2002 metais, o R. Bransono „Virgin Galactic“ atsirado 2004 metais.
R. Bransoną savąją bendrovę įkurti taip pat paskatino „Apollo“ misijos. „Mane kelionėms į kosmosą taip pat įkvėpė išsilaipinimas Mėnulyje, – anksčiau šiais metais pasakojo jis. – Per nespalvotą televizorių stebėjau jį būdamas mažas vaikas, ir šie metai, kai buvo 50-osios metinės, yra tikrai puikūs metai švęsti.“
Mičigano universiteto inžinerijos profesorius ir kosmoso tyrinėjimų ekspertas Iainas Boydas sako: nors minėti trys milijardieriai yra labai skirtingi, juos visus įkvėpė panašus nusivylimo jausmas.
Jo teigimu, po „Apollo“ misijų ne vienerius metus ir dešimtmečius kosminių erdvėlaivių programų sėkmė buvo labai ribota, o NASA finansavimas vis mažėja, todėl buvo juntama, kad švaistomos galimybės.
„Buvo visa karta žmonių, kurie stebėjo išsilaipinimą Mėnulyje, jiems tai labai daug reiškė, – sakė jis. – Ir tuomet apėmė tas nusivylimo jausmas.“
Tad, pasak jo, natūralu, kad privatus verslininkai, tokie kaip J. Bezosas, E. Muskas ir R. Bransonas, siekia užpildyti tuštumą.
I. Boydas buvo tarp grupės mokslininkų, su kuriais E. Muskas kalbėjosi praėjus vos keliems metams po „SpaceX“ įkūrimo, kai jis dar nebuvo toks žinomas ir jo vardas taip neskambėjo antraštėse.
„Jis buvo tikrai labai ir labai susidomėjęs kosmosu“, – sakė mokslininkas.
Pagal dabartinį R. Bransono projektą siekiama į kosmoso kraštą maždaug į šimto kilometrų nuo Žemės paviršiaus aukštį dviem erdvėlaiviais nusiųsti šešis keleivius ir du įgulos narius. Pirmasis erdvėlaivis, pavadintas „WhiteKnightTwo“, neštų antrąjį, pavadintą „VSS Unity“, į maždaug 15 kilometrų aukštį, kur jiedu atsiskirtų, ir antrasis aktyvuotų raketos variklį, turintį dideliu greičiu iškelti lėktuvą į maždaug 110 kilometrų aukštį. Keleiviai maždaug penkioms minutėms atsidurtų nesvarumo būsenoje, o vėliau antrasis erdvėlaivis sugrįžtų į Žemę.
2014 metais „Virgin Galactic“ patyrė didžiulę nesėkmę bandomojo skrydžio metu, kai vienas erdvėlaivio pilotas žuvo, o antrasis buvo sunkiai sužeistas. Tačiau vasarį bendrovė atliko pirmąjį sėkmingą skrydį su pilotu. Jis buvo atliktas virš dykumos Kalifornijoje, ir pilotai Dave'as Mackay ir Michaelas Masucci su astronautų trenere Beth Moses pasiekė beveik 90 kilometrų aukštį.
Šis aukštis buvo didesnis nei pasiektas bepiločio skrydžio pernai gruodį metu ir viršijo aukštį, kurį JAV oro pajėgos jau vadina „kosmine erdve“, nors nebuvo viršyta vadinamoji Karmano linija (apie 100 kilometrai virš Žemės), virš kurios esančią erdvę Tarptautinė astronautikos federacija jau laiko „kosmine erdve“.
„Virgin Galactic“ anksčiau šią vasarą pranešė apie planuojamą susijungimą su „Social Capital Hedosophia“ (SCH) ir planus išplatinti savo akcijų. Bendrovė nurodo turinti daugiau nei 600 žmonių indėlių, kurių vertė siekia 80 mln. JAV dolerių. Tai žmonės, galintys sau leisti sumokėti 250 tūkst. JAV dolerių už skrydį į kosmosą. Kompanija žada pirmuosius skrydžius surengti kaip galima greičiau. Kalbama, kad tarp tų 600 žmonių yra ir kanadiečių dainininkas Justinas Bieberis.
Dabartinis J. Bezoso planas yra panaudoti daugkartinio naudojimo raketas ir nusiųsti įgulą kapsulėje į maždaug 93,5 kilometrų aukštį. Raketa sugrįžtų į paleidimo aikštelę, o kapsulė atsiskirtų ir vėliau nusileistų į Žemę panaudojant parašiutus.
Jo kompanijos atstovas JAV žiniasklaidai pavasarį sakė, kad „New Shepard“ raketos į kosmosą „iš viso skristų 11 kartų“.
E. Musko planai daugeliu atžvilgiu yra ambicingiausi. Jo kompanijos „SpaceX“ raketos jau gabena atsargas į tarptautinę kosminę stotį, naudojamos daugkartinio naudojimo raketos. O dabar Pietų Afrikoje gimęs verslininkas nori nusiųsti žmonių į Marsą. Nors daugelis mokslininkų yra nusiteikę skeptiškai, E. Muskas planuoja žmonių į raudonąją planetą nusiųsti jau 2026 metais.
Nors E. Muskas dažnai kaltinamas dėl to, kad žada tai, ko negali išpildyti, pernai jis sakė manantis, jog yra 70 proc. tikimybė, kad „jis sulauks tos akimirkos, kai galės „SpaceX“ raketa nuskristi į Marsą“. „Aš tiksliai žinau, ką daryti, – pridūrė jis. – Kalbu apie persikraustymą ten.“
J. Bezosas taip pat yra kalbėjęs apie žmonių siuntimą į kitas planetas. Pernai jis išreiškė viltį pamatyti, kaip Saulės sistemą apgyvendins „vienas trilijonas žmonių“.
„Žmonės jau ima suvokti faktą, kad Žemės gyvavimas yra ribotas“, – sakė jis.
Ekspertai sako, kad privatūs kosminiai J. Bezoso, R. Bransono ir E. Musko ir kiti projektai kelia naujų iššūkių kalbant ne tik apie technologijas ir mokslą, bet ir teisę. Šiuo metu JAV federalinė aviacijos tarnyba (FAA) neturi įgaliojimų reguliuoti kosmines keliones, išskyrus galimybę drausti sistemas, kurios anksčiau nepasiteisino, nurodė I. Boydas. Savo ruožtu R. Bransonas teigia, kad FAA suteikė jo kompanijai komercinių kelionių į kosmosą licenciją.
Ekspertai sako, kad detalių trūksta ir dar 1967 metais Jungtinių Tautų priimtoje Sutartyje dėl valstybių veiklos, tyrinėjant ir naudojant kosminę erdvę, įskaitant Mėnulį ir kitus dangaus kūnus. Ši sutartis numato draudimą į kosmoso erdvę gabenti branduolinius ginklus.
Be to, taip pat kyla nemažai klausimų dėl to, kokį poveikį ta skuba pasiekti kitas planetas turės mūsiškei. Kai kas sako, kad puoselėjant viltis, jog žmonija galės pasiekti tokias vietas kaip Marsas, vis mažiau dėmesio skiriama rimtoms su klimato kaita susijusioms problemoms Žemėje.
„Įsitikinau, kad ponas J. Bezosas savo tinklalapyje yra paskelbęs didžiojo Carlo Sagano veikalų. Patarčiau jam įdėmiau paskaityti apie tai, ką Carlas Saganas kalbėjo šiuo klausimu, – sakė Pensilvanijos universiteto klimato ekspertas ir Žemės mokslų profesorius Michaelas Mannas. – Kaip ir bet kam kitam, jam be galo patiko tyrinėti kosmosą, ir jis numatė, kad galiausiai mes keliausime į kosmosą. Tačiau jis nepuoselėjo iliuzijų, kad mums pavyks tai padaryti artimiausiu metu. Štai kodėl paskutiniais savo gyvenimo dešimtmečiais jis pasisakė už šios planetos apsaugojimą.“
„Ponas J. Bezosas turėtų įsiklausyti į išmintingą C. Sagano patarimą ir skirti savo lėšas ir pastangas aplinkosaugai ir ypač veiksmams, kuriais siekiama sustabdyti katastrofišką klimato kaitą, ir tai iš tiesų padėtų pasiekti jo užsibrėžtų tikslų“, – pabrėžė M. Mannas.
