Teritorija, kurios niekas nenori

Ši teritorija yra įsitaisiusi tarp Egipto ir Sudano. Teritorijos plotas yra šiek tiek daugiau nei 2 tūkstančiai kvadratinių kilometrų – vos vos mažesnis nei Liuksemburgo. Bir Tavilis kaip teritorija buvo žinoma nuo seno, mat įvairios klajoklių gentys per šią teritoriją keliaudavo ar ganydavo savo gyvulius, rašo worldatlas.com.

Bir Tavilis arabų kalba reiškia „vandens šulinys“. Tačiau toks pavadinimas yra klaidinantis – vandens čia nė su žiburiu nerasite, mat Bir Tavilis – vien tik dykuma ir uolienos. Galbūt nepalankios geografinės ir klimato sąlygos ir nulėmė Bir Tavilio statuso atsiradimą kaip mažiausiai pageidaujama teritorija – devynis mėnesius temperatūra kasdien viršija 40 laipsnių šilumos, o žiemą „nukrenta“ iki 25 laipsnių šilumos.

Bir Tavilis

Valstybių kaprizai

Tačiau ne klimatas nulėmė, kad jokia valstybė, net kaimynės, nenori Bir Tavilio. Tikroji priežastis yra daugiau nei 100 metų senumo ir kupina valstybių kaprizų.

O kaprizai yra tokie – nei Sudanas, nei Egiptas nenori pripažinti ir nepripažįsta Bir Tavilio savo teritorija. Skamba keista, kodėl valstybė nenorėtų praplėsti savo teritorijos? Tačiau Bir Tavilio pripažinimas savo teritorija Egiptui arba Sudanui reikštų ir pretenzijų į Halaibo trikampį atsisakymą – tai maždaug dešimt kartų didesnė ir gerokai vertingesnė teritoriją, kuri turi prieigą ir prie Raudonosios jūros.

Egipto ir Sudano konflikto pradžia prasideda dar 1899 metais, kai Jungtinė Karalystė sudarė sutartį, kuri perbraižė Sudano ir Egipto sienas. Britai tai galėjo lengvai padaryti, mat Sudanas tuo metu buvo jų kolonija, o Egiptas, nors formaliai nepriklausomas, buvo valdomas irgi Jungtinės Karalystės.

Sutartis numatė, kad siena tarp Egipto ir Sudano kolonijos turėtų būti nubrėžta tiesiai per 22-ąją lygiagretę. Viskas, kas buvo į šiaurę nuo šios lygiagretės, atiteko Egiptui, kas į pietus – Sudanui.

Taigi sutartis Bir Tavilį priskyrė Sudanui, o naudingesnę bei didesnę Halaibo teritorija atiteko Egiptui. Tačiau sutartis tegaliojo 3 metus – 1902 metais sienos buvo perbraižytos. Tai reikėjo padaryti, norint atspindėti realius šiose teritorijose gyvenusių klajoklių genčių įpročius. Ababda gentis, gyvenusi Egipte, tradiciškai Bir Tavilį naudojo kaip ganyklą savo gyvuliams, todėl pagal naująją sutartį Bir Tavilis buvo atiduotas Egiptui.

Taip pat suprasta, kad Halaibo trikampyje gyvenusios gentys kultūriškai Sudano gyventojams yra gerokai artimesnės nei Egipto ir Halaibo trikampis buvo priskirtas Sudanui. Kadangi abi valstybės vienaip ar kitaip gyveno po Jungtinės Karalystės priežiūra, teritorijos niekam nekėlė jokių problemų

Tačiau 1956 metais Sudanas išsikovojo nepriklausomybę ir sienas nusibraižė besiremdamas 1902 metų sutartimi. Pagal šią sutartį, vertingesni Halaibo trikampis, su priėjimu prie jūros, atiteko Sudanui, o Bir Tavilis – Egiptui.

Egiptas liko nepatenkintas ir siekė, kad sienos būtų perbraižytos remiantis 1899 metų sutartimi, pagal kurią Halaibo trikampis priklauso Egiptui, o Bir Tavilis – Sudanui. Abi valstybės dar ir šiandien šiuo klausimu nesutaria ir siekia, kad būtent jiems priklausytų Halaibo trikampis. Bir Tavilis nė vienai valstybei nėra reikalingas: šioje teritorijoje nėra nuolatinių gyventojų, išteklių, o ir jos turėjimas reikštų, kad valstybė neturi pretenzijų į Halaibo trikampį.

O kokia Halaibo trikampio situacija? XX amžiuje Egiptas į minėtą teritoriją įvedė savo kariuomenę ir privertė iš jos pasitraukti Sudaną.

Įtvirtindami savo valdžią, Halaibe egiptiečiai įkūrė ir savo karinę bazę. Bet kokius pasiūlymus spręsti ginčą diplomatiniu ar teisiniu keliu Egiptas iki šiol atmeta. Nors faktinė kontrolė priklauso Egiptui, Sudanas teigia, kad egiptiečiai yra tik laikinai okupavę teritoriją.

Paskelbė savo dukrą Bir Tavilio princese

Šiame konflikte Bir Tavilis lieka ignoruojamas. Jei pasiimtumėte dabar Sudane išleistą žemėlapį, jis rodys, kad Bir Tavilis priklauso Egiptui. O Egipte išleistas žemėlapis Bir Tavilį žymės kaip Sudano teritoriją. Kadangi jokios trečiosios valstybės, kuri norėtų paskelbti Bir Tavilį savo teritorija, irgi nėra, tai reiškia, kad Bir Tavilo savo teritorija nelaiko nė viena pasaulio valstybė.

Tačiau nuotykių ieškotojai karts nuo karto užklysta į šią niekam nepriklausančią žemę ir pareiškia, kad ji – jų karalystė. O kad patektum į Bir Tavilį tikrai reikia būti nutrūktgalviu. Kaip aprašo theguardian.com, į Bir Tavilį patekti galima dviem būdais.

Pirmasis būdas vestų per Sudaną: reikėtų atskirsti į Sudano sostinę Chartumą, išsinuomoti džipą ir važiuoti kelis šimtus kilometrų iki Abu Hamed – tai senoviniai griuvėsiai, kurie mena Kušų karalystės laikus. Šiandien tai paskutinis žmonijos bastionas prieš prasidedant Nubijos dykumai.

Dykumoje yra keletas aukso kalnakasių, ieškančių žemės turtų. Taip pat yra ir keletą ginkluotų gaujų, kurios dažnai grobia žmones. Dykumoje sutiksite ir nedidelį skaičių karių, kurie atlieka patruliavimą šioje srityje ir bando, nesėkmingai, išlaikyti taiką.

Norint pasiekti Bir Tavilį teks pravažiuoti pro juos visus: kartais savo kelyje išvysite krūmų, kartais galbūt ir palmę. Orientyrų, kurie padėtų kelyje, nėra. Kelyje galite sutikti ir smėlio audrą – tai dažnas reiškinys šiame krašte. Po kelių parų tokio keliavimo, jūs pasieksite niekam nereikalingą žemę – Bir Tavilį.

Yra ir antrasis variantas – vykti per Egiptą. Tektų vykti į piečiausią Egipto miestą Asvaną. Didžioji šios teritorijos dalis – priklauso Egipto kariuomenei, tad per šią teritoriją į Bir Tavilį be leidimo nepateksite.

Tačiau ne vienas nuotykių ieškotojas čia atvyko ir Bir Tavilį paskelbė savo karalyste. Štai dar 2014 metais amerikietis Jeremiah Heaton nusibeldė iki Bir Tavilio, į nederlingą žemę įsmeigė vėliavą ir paskelbė, kad tai jo karalystė. Amerikietis tai padarė tik todėl, nes jo dukra Emily norėjo būti princese. Jeremiah pasiskelbus Bir Tavilio karaliumi, automatiškai jo dukra Emily tapo princese.

Šaltinis
Temos
Griežtai draudžiama Delfi paskelbtą informaciją panaudoti kitose interneto svetainėse, žiniasklaidos priemonėse ar kitur arba platinti mūsų medžiagą kuriuo nors pavidalu be sutikimo, o jei sutikimas gautas, būtina nurodyti Delfi kaip šaltinį.
www.DELFI.lt
Prisijungti prie diskusijos Rodyti diskusiją (45)