Mokslininkai naudojo branduolinės fizikos technologiją, vadinamą miuonų radiografija, kuri aptinka neigiamai įkrautas subatomines daleles miuonus, susidarančius kosminiams spinduliams sąveikaujant su Žemės atmosfera.
Spinduliams sklindant kosmosu, branduolinės emulsijos plokštelės naudojamos kaip miuonų detektoriai ir leidžia išsiaiškinti, kur miuonai praskriejo kiaurai, o kur buvo sugerti arba atspindėti. (Šis metodas buvo naudojamas tyrinėti Egipto piramides.)
Kruopščiai nuskenavusi požeminį statinį naudodama miuonų radiografiją, mokslininkų komanda priėjo prie išvados, kad kadaise tai buvo didelė bažnyčia.
Tiesą sakant, tai gali būti seniausia bažnyčia Rusijoje, pastatyta maždaug 300-aisiais mūsų eros metais.
Iki šiol archeologai nesutarė, ar paslaptingoji patalpa yra bažnyčia, rezervuaras, o gal zoroastrų ugnies šventykla. Naujų tyrimų rezultatai rodo, kad pirmoji hipotezė greičiausiai yra teisingiausia.
„Neįprastasis statinys. Jis yra kryžiaus formos ir orientuotas atsižvelgiant į pagrindines pasaulio kryptis“, – sako fizikė Natalija Poluchina, dirbanti Rusijos Nacionaliniame mokslo ir technologijų universitete (MISIS).
„Vienas šonas yra dviem metrais ilgesnis už kitus.“
Mokslininkai negali atkasti po Naryn-Kala paslėpto statinio, nes tvirtovė įtraukta į UNESCO kultūros paveldo sąrašą (tik nedidelė kupolo dalis yra virš žemės), todėl jiems teko nuleisti detektorius į statinio gelmes ir keturis mėnesius skenuoti jo vidaus matmenis.
Regis, požeminis pastatas yra maždaug 11 metrų aukščio, 15 metrų ilgio iš šiaurės į pietus ir 13,4 metro pločio iš rytų į vakarus. Kupolas įrengtas kryžiaus formos statinio viduryje.
Nors šis statinys buvo laikomas vandens talpykla ir galbūt naudojamas šiam tikslui XVII–XVIII a., jis skiriasi nuo kito netoliese esančio rezervuaro, todėl galima teigti, kad jo pradinė paskirtis buvo kitokia.
„Labai keista šį pastatą vadinti vandens talpykla, – sako N. Poluchina. – Toje pačioje Naryn-Kala tvirtovėje yra 10 metrų gylio požeminis statinys, ten tikrai talpykla. O čia – stačiakampis pastatas. Be to, kaip sakė archeologai, dabar po žeme atsidūręs pastatas kadaise buvo paviršiuje, aukščiausioje Naryn-Kala vietoje. Kokia prasmė įrengti talpyklą paviršiuje ir dar ant aukščiausio kalno?“
Manoma, jog paslaptingąjį pastatą palaidojo Sasanidų imperija, užvaldžiusi Derbentą maždaug 700-aisiais mūsų eros metais. Ši teritorija kadaise buvo svarbaus prekybos kelio tarp Europos ir Vidurinių Rytų dalis ir visuomet pasižymėjo strategine verte.
Skenavimo metu taip pat buvo nustatyta neįprasta miuonų sankaupa vakariniame sparne. Galbūt tai byloja apie senoviškas architektūrines ypatybes, kurios išliko ir kurias būtų galima išsamiai nuskenuoti naudojant panašų neinvazinį metodą.
Dabar mokslininkai nori tęsti darbą ir atlikti daugiau skenavimų, kad susidarytų išsamų vaizdą, kas palaidota po žeme Naryn-Kala tvirtovėje.
Ko gero, greitu laiku galėsime tiksliai pasakyti, kokiu tikslu buvo pastatytas šis senovinis statinys.
„Keista, – sako N. Poluchina. – Šiuo metu turime daugiau klausimų nei atsakymų.“
Tyrimo rezultatai paskelbti žurnale „Applied Sciences“.
