Nuo 1946 iki 1958 metų JAV vyriausybė Maršalo salose išbandė 67 branduolinius ginklus, įskaitant 1954 metų vandenilinę bombą „Bravo“, kuri buvo tūkstantį kartų galingesnė už Hirošimos atominę bombą – tai buvo didžiausias ir galingiausias kada nors JAV susprogdintas ginklas. Bandymai vyko ant atolo lagūnų paviršiaus, po jų liko radioaktyvios nuosėdos. Šios nuodingos medžiagos nusėdo ant vietinių salų, kol galiausiai pateko į šiaurinę Ramiojo vandenyno dalį.
Aštuntojo dešimtmečio pabaigoje JAV vyriausybė iš netoliese esančių salų surinko radioaktyvų dirvožemį ir apie 84 tūkstančius kubinių metrų žemių palaidojo bombos padarytame krateryje Enevetako atole. Šios nuosėdos buvo uždengtos 45 centimetrų storio betono kupolu, kuris tapo žinomas kaip „Cactus Dome“ (angl. kaktuso kupolas), tačiau tai turėjo būti tik laikinas sprendimas. Duobės dugnas nėra išklotas, o kupole atsirado įtrūkimai, todėl Jungtinių Tautų pareigūnai yra susirūpinę, kad dėl to radioaktyvios medžiagos gali nutekėti į vandenyną.
Naujausias Kolumbijos universiteto tyrimas parodė, kad dalys salų yra labiau užterštos radiacija nei visa Černobylio teritorija.
Mokslininkai paėmė 38 dirvožemio mėginius iš 11 skirtingų salų ir nustatė padidėjusį radioaktyviųjų elementų, tokių kaip americis, cezis, ir du skirtingi plutonio tipai, lygį.
Aukščiausias radiacijos lygis buvo rastas Bikini saloje. Būtent šioje saloje JAV ir atliko didžiausios vandenilio bombos bandymus, o vėliau nuskandino tuziną radioaktyvių laivų.
Tokie patys radioaktyvūs elementai į orą pateko ir sprogus Černobylio branduoliniam reaktoriui. Per tris mėnesius nuo ūminės spinduliavimo ligos, kurią sukėlė Černobylio nelaimė, mirė daugiau nei 30 žmonių. Šiandien mokslininkai skaičiuoja dešimtis galbūt net šimtus tūkstančių žmonių, kurie paveikė ši nelaimė.
Tačiau mokslininkai atlikę Maršalo salose tyrimus nustatė, kad kai kuriose salose americio-241 lygiai yra kur kas didesni nei Černobylyje 2009 metais.
Jų tyrimai taip pat parodė, kad Bikini saloje yra tūkstantį kartų daugiau plutonio nei jo buvo rasta Černobylyje ar Fukušimoje.
Radioaktyvūs vaisiai
Kita mokslininkų grupė taip pat šioje saloje atliko tyrimus. Jie nustatė, kad kai kuriose salose augantys vaisiai turėjo daugiau cezio-137 nei leidžia tarptautiniai saugumo standartai. Kai kuriose salose cezio-137 buvo daugiau nei tyrėjai aptiko Černobylyje 1996 metais, lygiai 10 metų po nelaimės.
Tyrėjai savo išvadose konstatuoja, kad keturios salos – Runito, Enjebo, Biki ir Naeno – yra labiau užterštos nei visa Černobylio zona.
Salos yra beveik negyvenamos, tačiau mokslininkai perspėja gretimų salų gyventojus: šiose keturiose salose būti yra pavojinga gyvybei.
Dar gegužės mėnesį JT generalinis sekretorius Antonio Guterresas išreiškė susirūpinimą, kad dešimtmečių senumo branduolinis „karstas“ gali į Ramųjį vandenyną nutekinti radioaktyvias nuosėdas, tačiau likęs pasaulis tai visiškai ignoravo.
