Kaip rašo „Science Alert“, dėl šios sparčios metamorfozės iki 2050 metų daugiau nei trijų ketvirčių pasaulio miestų klimato sistemos pasikeis. Tačiau daugiausia susirūpinimo kelia 20 proc. miestų, kuriuose sąlygos taps tokios, kokių iki šiol nėra buvę jokiame pasaulio mieste. Tiesą sakant, tai jau net nebe pirmas kartas, kai mokslininkai mums sako, kad visai netrukus klimatas pasikeis į visiškai neatpažįstamą.
Vos prieš kelis mėnesius buvo publikuotas tyrimas, prognozuoja, kad iki 2080 metų Šiaurės Amerikos miestuose klimatas bus toks, koks labiau būdingas vietovėms, esančioms maždaug už 800 kilometrų nuo dabartinės tų miestų pozicijos – klimatas ten bus gerokai šiltesnis ir drėgnesnis, tarsi visi JAV miestai persikeltų į pietinį valstybės pasienį ar net Meksiką. Tačiau naujojo tyrimo autoriai, taikydami labai panašius metodus, žengė kur kas didesnį žingsnį pirmyn. Ciuricho Nacionalinio technologijų instituto (ETH Zurich) mokslininkai iš Crowtherio laboratorijos pirmą kartą vizualizavo, kaip klimato permainos paveiks miestus globaliu lygmeniu ir prognozavo, kaip vos per 3 dešimtmečius pasikeis sąlygos 520 didžiausių pasaulio miestų.
Vizualizacijos pagrindu tapo jau publikuoti Jungtinių Tautų Tarpvyriausybinės klimato kaitos tarybos ataskaitos duomenys. Tiksliau, duomenų rinkinys „Representative Common Pathway 4.5“ (RCP 4,5), paprastai vertinamas kaip optimistinis, pats patraukliausias scenarijus, pagal kurį anglies dvideginio emisijos aukščiausią savo tašką pasieks amžiaus viduryje ir vėliau pradės mažėti.
„Tai yra stabilizacijos scenarijus, reiškiantis, kad tikimasi iki 2100 metų pasiekti spinduliuotės stabilizavimą bei yra numatoma, jog bus sukurtos naujos technologijos bei strategijos, kurios mažins šiltnamio dujų emisijas, – savo darbo aprašyme nurodo mokslininkai.
„Taikydami šį optimistinį klimato kaitos scenarijų mes pateikiame konservatyvius klimato sąlygų vertinimus, kurie veikiausiai taps realybe net tuo atveju, jei imsimės reikšmingų klimato kaitos stabdymo veiksmų“, – rašo mokslininkai.
Net vadovaujantis šiuo optimistiniu modeliu, miestų sąlygų analogija – kokį miestą labiau primins kiekvienas dabarties miestas – gniaužia kvapą. Anot mokslininkų, 2050 metais Londone sąlygos bus panašesnės į šiandienos Barseloną, Sietlas labiau primins San Fransiską, o Stokholme jausimės kaip Budapešte. Paryžius bus naujoji Kambera. Reikjavikas Islandijoje bus toks kaip Velingtonas Naujoje Zelandijoje.
O kas, anot mokslininkų, laukia Vilniaus? Pažvelgus į mokslininkų pateiktą žemėlapį, galime spėti, kad Lietuvos klimatas taps artimas Kosovo klimatui – Vilniuje jausimės it Prištinoje. Šiame mieste vidutinė temperatūra liepos mėnesį būna 22 laipsniai celsijaus, o drėgmė 57 proc. Sausį temperatūra siekia apie 1 laipsnį celsijaus, drėgmė 83 proc. O Lietuvoje liepos mėnesį temperatūra siekia 18 laipsnių, drėgmė 74 proc. Sausio mėnesį 4 laipsniai šalčio ir 90 proc. drėgmės.
Rygos klimatas ateityje primins Vienos, o Talinas bus naujoji Bratislava. Norvegijos sostinė Oslas ateityje taip pat temperatūrų ir kritulių kiekiu primins Bratislavą. Sankt Peterburgo ir Maskvos miestas-analogas bus Sofija. Mokslininkai yra sukūrę interaktyvų žemėlapį, kuriame galima pasižiūrėti, kokia ateitis laukia jūsų miesto.
Akivaizdu, kad daugeliu atveju permainos reikš, jog bus gerokai šilčiau ir drėgniau, ypač – šiauriniame pusrutulyje. Visas pasaulis pasislinks link subtropinių klimato sąlygų. „Pavyzdžiui, Europoje šiltesnės bus ir vasaros, ir žiemos, o vidutinė temperatūra atitinkamai pakils 3,5 ir 4,7 laipsnio“, – paaiškina mokslininkai.
„Tai bus tolygu miesto persikėlimui maždaug tūkstančiu kilometrų į pietus, link subtropikų“, – teigia mokslininkai.
Anot mokslininkų, iš 520 analizuotų miestų 77 proc. patirs tokį „pribloškiantį klimato sąlygų pokytį“ iki 2050 metų, kad gyvenimas juose bus panašesnis į dabartinį gyvenimą jų miestuose-analoguose. Bet tai dar ne viskas. Toli gražu ne kiekvieno miesto ateitį galima nusakyti nurodant miestą-analogą. Analizė rodo, kad net 22 proc. dabarties miestų ateityje gyvens tokiomis sąlygomis, kokių šiandienos pasaulyje net nėra.
Kaip teigia tyrėjai, 77 proc. iš 520 tyrinėtų miestų patirs „pribloškiantį klimato sąlygų pokytį“ iki 2050 metų. Gyvenimas miestuose bus panašesnis į dabartinį gyvenimą jų miestuose-analoguose.
Tačiau toli gražu ne kiekvienas miestas šiandien turi miestą-analogą. Analizė rodo, kad net 22 proc. dabarties miestų ateityje gyvens tokiomis sąlygomis, kokių šiandienos Žemėje net nėra.
„Tai reiškia tokius naujus politinius iššūkius ir infrastruktūros iššūkius, kokių iki šiol dar nesame matę. Esame tam visiškai nepasiruošę“, – sakė tyrimo vadovas, ekologas Tomas Crowtheris.
Tai niūri prognozė. Apie ją net galvoti sunku, bet reikia. Anot mokslininkų, visas jų tyrimo tikslas – nutiesti tiltą per „suvokimo prarają“: prarają, tvyrančią tarp mokslinio ir viešojo suvokimo apie klimato kaitą. Vienas iš būdų tai padaryti – padėti žmonėms suprasti, kas vyksta su planeta šioje klimato krizėje, pateikiant jiems pavyzdžius, kuriuos galima susieti su jų patirtimis realiame pasaulyje. Tikimasi, kad žmonėms įgijus supratimą, kokia iš tiesų ateitis jų laukia, bus imtasi reikšmingų veiksmų kovai su šiomis pavojingomis permainomis.
„Istorija mums ne kartą parodė, kad vien duomenys ir faktai neskatina žmonių keisti savo įsitikinimus ar imtis veiksmų. Vis daugiau mokslinių tyrimų demonstruoja, kad vizualizacija – gebėjimas mintyse sukurti problemos atvaizdą – yra pats efektyviausias būdas motyvuoti elgsenos pokyčius“, – teigė tyrimo vadovas.
Visą tyrimo ataskaitą galima rasti leidinyje „PLOS One“.
