Nepaprastai įdomus smegenų fenomenas: kodėl demencija sergančio žmogaus protas staiga prašviesėja prieš pat mirtį?

Egzistuoja fenomenas, vadinamas paradoksiniu skaidrumu. Jis aprašomas jau nuo seniausių laikų. Demencija sergančio žmogaus protas staiga prašviesėja prieš pat mirtį. Žmogus vėl atpažįsta aplinkui esančius asmenis, prisimena tai, ką visai ką tik buvo pamiršęs. Tai - keistas ir mažai tyrinėtas fenomenas, tačiau amerikiečių mokslininkai mano, kad paradoksiniame skaidrume gali slypėti raktas į demencijos gydymą.

Demencija – tai protinių galių mažėjimas, įprastai susijęs su amžiumi. Žmonės praranda atmintį, sutrinka jų kognityviniai gebėjimai, jie nebegali pasirūpinti savimi. Pasaulio Sveikatos Organizacija skaičiuoja, kad šiuo metu pasaulyje yra bent 50 milijonų demencija sergančių žmonių. Kasmet diagnozuojama 10 milijonų naujų atvejų, dar daugiau jų taip niekada ir nėra diagnozuojami.

Nėra žinoma, kiek iš šių mirštančių žmonių patiria paradoksinį proto skaidrumą - šis klausimas yra per mažai tyrinėtas. Tiksliau, jį ir tyrinėti yra pakankamai sunku, nes žmonės dažnai miršta namuose, o pats fenomenas neturi aiškiai apibrėžtų, išmatuojamų bruožų. Naujame straipsnyje „Alzheimer's & Dementia“ žurnale mokslininkai teigia, kad tai laikas keisti, nes paradoksinis skaidrumas gali slėpti raktą ir į pačios demencijos gydymą.

Reikalas tame, kad mokslininkai iki šiol mano, kad demencijos žala yra neatitaisoma. Žmogus praranda per daug smegenų ląstelių, ta informacija, kuri pradingsta su irstančiomis smegenimis, tiesiog pranyksta. Tačiau tokie priešmirtiniai proto prašviesėjimai rodo, kad smegenys dar gali pasiekti tam tikros informacijos likučius, kas tarsi įrodo, kad tam tikra prasme demencijos pasekmės yra atitaisomos. Kaip praneša artimieji, paradoksinis skaidrumas gali trukti nuo vos kelių akimirkų iki kelių dienų.

Nors rimti tyrimai šia linkme nebuvo atlikti, kartas nuo karto pasirodydavo atvejų aprašymai. Mokslininkai mano, kad jų jau sukaupta pakankamai daug, kad fenomenas galėtų būti tiriamas kaip mokslinis faktas. Straipsnio autoriai jau dėlioja kriterijus, pagal kuriuos bus tiriami atvejai – kalbos rišlumas, proto skaidrumo trukmė, netikėto prašviesėjimo metu priimami sprendimai ir taip toliau. Tačiau mokslininkai taip pat suvokia, kad bet koks šio fenomeno tyrimas pareikalaus milžiniškų pastangų – svetimi žmonės prie mirties patale gulinčio žmogaus įprastai nėra pageidaujami.

Paradoksinis skaidrumas yra nepaprastai įdomus fenomenas ir mokslininkai tikisi, kad tyrimai paskatins visos mokslo bendruomenės susidomėjimą. Jei tos neuronų sąsajos, kurios yra aktyvuojamos prieš mirtį, galėtų būti sužadintos kuomet žmogus dar tik serga, bent dalis demencijos žalos galėtų būti atstatyta.