– Lietuvoje steigiamas Kosmoso biuras. Kam tokio reikia?
– Ketvirtadienį paskelbėme žinią, kad Ekonomikos ir inovacijų ministerijos iniciatyva steigiamas Kosmoso biuras ir jis veiks Mokslo inovacijų ir technologijų agentūroje. Tikslas yra stiprinti ir burti esančią Lietuvos kosmoso bendruomenę, vykdysime plačias veiklas. Pirmiausia, informuosime visuomenę apie galimybes veikti kosmoso sektoriuje. Vykdysime įvairias informacines veiklas, organizuosime specialias dienas, vyksime į įvairius renginius užsienyje. Viso to reikia tam, kad mes sustiprintume kosmoso sektorių, o jis, reikėtų pripažinti, kad Lietuvoje vis dar yra besiformuojantis.
– Bet ar Lietuva turi kažkokį kosmoso sektorių?
– Tikrai taip. Galiu atsakyti pozityviai, nes Lietuva jau yra bendradarbiaujanti valstybė su kosmoso agentūra. Mes turime stiprius ryšius su ja, o tas bendradarbiavimas prasidėjo nuo 2010 metų, nuo 2015 metų mes jau esame Europos bendradarbiaujanti valstybė. Tai yra statusas, kurį pasiekia tikrai ne kiekviena valstybė. Šiuo metu vykdome bendradarbiaujančios valstybės programą, kuri yra vykdoma penkerius metus. Kitais metais, tikėtina, kad mūsų statusas Europos kosmoso agentūroje keisis ir vien tik dėl to sakyčiau, kad mūsų santykiai yra pakankamai sėkmingai plėtojami. Mes tikrai turime potencialą, besiformuojantį kosmoso sektorių, kuris yra sudarytas iš universitetų ir Lietuvoje veikiančių kompanijų. Tai yra labai svarbu.
– Kur mes galime tobulėti šioje srityje ir kiek žmonių šis sektorius gali pritraukti?
– Mes turime suprasti, kad kosmosas yra labai arti, mes kuriame daug technologijų, paslaugų, kurios naudoja kosmoso technologiją. Pavyzdžiui, Galilėjo sistema, navigacijos sistema. Ji yra kuriama Europos Sąjungos lėšomis. Ji visiškai pradės funkcionuoti nuo kitų metų, ji sustiprins ES strateginį nepriklausomumą ir leis naudotis pasaulinės navigacijos sistema.
Taip pat dar vienas pavyzdys – žemės stebėjimo paslaugos. Jos labai palengvina kasdienį gyvenimą ūkininkams, miškininkams, kai galime gauti palydovų pagalba informaciją ir ją panaudoti. Šiuo metu esame stiprūs tokiose srityse kaip optika, lazeriai, naujos medžiagos, žemės stebėjimo sektorius, kompanijų galime priskaičiuoti nemažai. Tai yra sritys, kur reikia plėtoti veiklą, o plėtra priklauso nuo to, kiek mes informuosime visuomenę, apie tai, kokie yra ES iššūkiai, kaip mes juos galime atsakyti. Plėtra gali būti įvairi.
– Potencialo daug?
– Taip, mes turime IT kompanijų, kurios yra stiprios ir galėtų savo veiklą plėtoti taip pat ir kosmoso srityje. Gyvybės mokslai yra dar kita sritis, kurią mes siekiame pritraukti.
– Kokią naudą jūs matote Lietuvos mokslui ir verslui?
– Pirmiausia aš sakyčiau, kad bendradarbiavimas su Europos kosmoso agentūra, bendradarbiavimas įvairiose mokslo bendruomenėse, mums atveria tarptautines perspektyvas. Lietuva, būdama maža valstybe, turėtų ieškoti tarptautinių partnerių tarp didžiųjų įmonių, įmonių centrų. Sakyčiau, kad labai svarbi dimensija yra tarptautinio bendradarbiavimo.
– Ar mes galime kalbėti apie kažkokias investicijas iš pasaulio?
– Aš sakyčiau, kad mūsų tikslas turėtų būti labai sėkmingai dalyvauti tiek „Horizontas 2020“ programoje, pritraukiant lėšas į Lietuvą, taip pat turėtume ruoštis narystei Europos kosmoso agentūroje. Su šia naryste mums atsivertų kvietimai, konkursai, tokiu būdu mes galėtume pritraukti lėšų, kurti naujas technologijas. Tikėtina, kad kitais metais mūsų statusas keisis, 5-erių metų planas baigsis ir turėsime apsispręsti dėl tolesnio bendradarbiavimo.
– Kokias veiklas vykdys naujas biuras?
– Pirmiausia norime skatinti partnerystę tarp Lietuvos universitetų, tarp privačių kompanijų ir viešojo sektoriaus institucijų. Taip pat svarbi funkcija – teikti informaciją apie svarbias tarptautines programas, vykdyti partnerių paieškas užsienyje, vykti į pažintinius vizitus, kad suprastume, kokie laukia iššūkiai. Pirmiausia mes būsime kaip tam tikras informacinis centras.
