„Christie's“ už šią 28,5 cm aukščio rudo kvarcito relikviją iš Karalių slėnio ketvirtadienį tikisi gauti daugiau kaip 4 mln. svarų (4,5 mln. eurų).
Laikraštis „Financial Times“ pranešė, kad tai pirma nuo 1985 metų parduodama tokio pobūdžio egiptietiška statulėlė.
Subtiliai iškaltas faraono veidas – romios akys ir putlios lūpos – kuria netrikdomos ramybės įspūdį. Biustas priklausė privačiai kolekcijai „The Resandro Collection“.
Egipto pareigūnai nori sustabdyti aukcioną ir siekia šios vertybės sugrąžinimo.
„Egipto ambasada Londone paprašė Britanijos užsienio reikalų ministerijos ir aukciono sustabdyti pardavimą“, – praėjusį mėnesį paskelbė Egipto užsienio reikalų ministerija.
Buvęs senienų ministras Zahi Hawassas (Zahis Havasas) naujienų agentūrai AFP sekmadienį sakė, kad minima vertybė tikriausiai buvo pavogta 8-ajame dešimtmetyje iš Karnako šventyklų komplekso.
„Christie's“ aiškina, kad „The Resandro Collection“ įsigijo statulėlę 1985 metais iš vieno prekiautojo Miunchene ir kad 1973–1974 metais ją iš Bavarijos kunigaikščių Turnų ir Taksių šeimos įsigijo kitas prekiautojas Austrijoje.
Senesni vertybės pėdsakai neatsekami.
„Senovinių objektų toks pobūdis, kad jų negalima atsekti tūkstantmečius“, – sakoma AFP atsiųstame „Christie's“ pareiškime.
Didžiosios Britanijos užsienio reikalų ministerija palaiko ryšį su Egipto pareigūnais, bet neturėtų kištis.
Manoma, kad Tutanchamonas faraonu tapo būdamas devynerių, o mirė po maždaug 10 metų. Jo valdymas tikriausiai nebūtų sulaukęs didelio dėmesio, jei britas Howardas Carteris (Hovardas Karteris) 1922 metais nebūtų atradęs beveik nepaliesto jo kapo.
Įspūdingas radinys atgaivino susidomėjimą senovės Egiptu ir sudarė prielaidas vėlesnėms kovoms dėl to, kam priklauso kolonijiniais laikais iškasti senoviniai šedevrai.
Egipto kampanija už prarastų meno vertybių susigrąžinimą postūmio sulaukė po to, kai daugybė jų dingo per plėšimus 2011 metais nuvertus buvusį prezidentą Hosni Mubaraką (Hosnį Mubaraką).