Tyrime dalyvavo 13-25 metų amžiaus žmonės. Jiems buvo rodomos įvairios nuotraukos, kurias būtų galima suskirstyti į dvi kategorijas: daiktai (kėdė, obuolys ir t. t.) ir peizažai (miškas, upė ir t. t.). Tyrimo dalyviams buvo uždėtos kaukės, į kurias mokslininkai galėjo paleisti nemalonius kvapus arba tiesiog orą. Kai buvo rodomi vienos kategorijos vaizdiniai, dalyviai uodė ką nors dvokiančio, o kai matė kitos kategorijos nuotraukas, jų kaukėse cirkuliavo oras.
Eksperimento metu mokslininkai stebėjo kai kuriuos dalyvių kūno parametrus. Pavyzdžiui, buvo matuojamas delnų prakaitavimas, kuris įrodė, kad žmogus užuodžia ką nors nemalonaus. Kitą dieną dalyviai vėl turėjo sugrįžti į laboratoriją. Čia jie turėjo pasistengti atsiminti matytus paveikslėlius. Žinoma, daugelis pamiršo bent kelis matytus vaizdinius, tačiau mokslininkai pastebėjo, kad tie paveikslėliai, kuriuos matydami žmonės uodė nemalonius kvapus, į atmintį įsirėžė giliau.
Negana to, mokslininkai taip pat pastebėjo, kad tie, kurių delnai prakaitavo labiausiai, lengviausiai atsiminė su nemaloniu kvapu susietus vaizdinius. Ar nemalonūs kvapai gerina atmintį?
Ne visai taip. Šiame eksperimente suveikė Pavlovo efektas – nustebimą ir stipresnį emocinį atsaką sukeliantys įvykiai priverčia mūsų smegenis užfiksuoti daugiau detalių. Jūs geriau atsimenate dienas, kai įvyko kažkas netikėto ar neįprasto.
Tai, beje, yra evoliucijos mums padovanota savybė, leidžianti mokytis iš savo klaidų. Mūsų protėviai lengvai atsimindavo, kuris augalas nėra skanus, ir jo daugiau nevalgydavo. Tuo pačiu, jūs patys taip drąsiai nebelįsite prie šunų, jei vienas jums įkąs.
Jau anksčiau buvo žinoma, kad tokį efektą sukuria elektros šokas ar kitokie skausminiai impulsai. Dabar aišku, kad stipresnius prisiminimus kuria ir nemalonūs kvapai. Mokslininkai teigia, kad šios žinios gali būti panaudotos atminties formavimosi tyrimuose, taip pat tiriant ir emocinį mokymąsi.
