Karjera užsienyje nesusiviliojo

Somerfeld-Ziskind apdovanojimą gavęs dr. A. Burokas atskleidžia, kad šis apdovanojimas vainikuoja nuo mokyklos suolo pasirinktą domėjimosi kryptį.

„Mokykloje labiausiai patiko chemijos ir biologijos pamokos, vyresnėse klasėse lankiau jaunųjų biochemikų mokyklą Vilniuje. Vėliau studijavau VU, biochemijos bakalauro ir magistro studijose, o po jų gilinau žinias užsienyje“, – pasakoja biomedicinos mokslų daktaras. – Baigęs biomedicinos doktorantūrą Pompeu Fabra universitete, Barselonoje, dirbau Ispanijos laboratorijose bei Airijoje, kur Korko universiteto koledže pradėjau labiau praktiškai gilintis į mikrobiotos tyrimus.

Tačiau net 11 metų praleidęs svetur, šių metų pradžioje dr. A. Burokas grįžo į Lietuvą. VU GMC jis pradėjo įgyvendinti projektą, skirtą mikrobiotos ir smegenų ryšiui tirti.

Perprasti smegenų veiklą – iššūkis

„Visada buvo noras sugrįžti. Atsiradus galimybei dalyvauti konkurse dėl mokslinių projektų, išmėginau savo jėgas. Pastangos pasiteisino – laimėjus konkursą, atsirado galimybė vadovauti moksliniam projektui ir dirbti su savo paties iškeltomis idėjomis“, – sakė dr. A. Burokas.
Pasidomėjus, kodėl mokslininkas pasirinko būtent neurobiologijos sritį, dr. A. Burokas atskleidė, kad jį, dar būnant studentu, domino galimybė suprasti, kaip veikia smegenys. „Neurobiologiją pasirinkau neatsitiktinai. Perprasti smegenų veiklą yra viena iš labiausiai intriguojančių šiuolaikinio mokslo užduočių. Tad nenuostabu, kad ir mane visą laiką domino ši sritis“, – pasakojo jis.

Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Dr. A. Buroko tyrinėjimai davė pirmuosius tarptautinius rezultatus. Lietuvių neurobiologui Čikagoje įteiktas garsios JAV mokslininkės E. Somerfeld-Ziskind vardu pavadintas apdovanojimas. Šį apdovanojimą Biologinės psichiatrijos draugija kasmet įteikia vienam mokslininkui, publikavusiam naujus tyrinėjimus šioje srityje. Somerfeld-Ziskind apdovanojimą yra gavę Alabamos, Kalifornijos, Bonos ir kitų pasaulinio garso universitetų darbuotojai.

Streso kamuojamai visuomenei – geros naujienos

Dr. A. Burokas atskleidžia, kad jo darbo rezultatų įvertinimas buvo labai malonus netikėtumas. „Tyrinėjome, kaip veikdami mikrobiotą galima padėti kovoti su chroniško streso pasekmėmis, tokiomis kaip depresija. Šio darbo rezultatai buvo atspausdini moksliniame žurnale Biological Psychiatry. Vėliau šis straipsnis buvo išrinktas geriausia metų publikacija“, – atskleidė jis. – Mes parodėme, kad vartojant prebiotikus (maisto skaidulas), kurie yra maistas mūsų gerosioms bakterijoms, galime padėti ne tik bendrai organizmui, kas buvo žinoma jau anksčiau, bet taip pat ir psichinei sveikatai“.

Foto: Asmeninio albumo nuotr.

Pasak dr. A. Buroko, pasaulio mokslininkų dėmesys buvo atkreiptas į jo tyrimą, nes tema buvo nagrinėta iš mitybinės neuropsichofarmakologijos pusės. „Būtent dėl šio aspekto ir sulaukėme tokio susidomėjimo“, – pasidžiaugė tyrinėtojas.

„Šių dienų visuomenė gyvena itin sparčiu ritmu ir yra nuolat kamuojama streso. Tai viena iš priežasčių kodėl didėja susirgimų depresija, padidėjusiu nerimu ir pan. Vaistai, skirti kovoti su šiomis ilgalaikio streso pasekmėmis – ne visada efektyvūs. Be to, medikamentinis gydymas kartais pasireiškia stipriais šalutiniais poveikiais, taip pat kainuoja nemažus pinigus. Todėl tyrinėjame, kaip kasdienis maistas ir gera mūsų mikrobiota galėtų padėti kovoti su ilgalaikio, chroniško streso pasekmėmis. Tai būtų ir saugesnis, ir pigesnis būdas visuomenei. Tikiuosi, kad ateityje mūsų atlikti tyrimai prisidės prie šio metodo plataus taikymo ir padės daugybei žmonių visame pasaulyje gyventi visavertį gyvenimą“, – ateities tikslus atskleidė mokslininkas.