2018-2019 m. jungtinė FTMC, LEI ir Lietuvos sveikatos mokslų universiteto mokslininkų komanda (dr. Kristina Plauškaitė – Šukienė, dr. Inga Konstantinavičiūtė, dr. Nerijus Pedišius, dokt. Deimantė Čepauskienė, dr. Nerijus Striūga, dr. Remigijus Juška) įvykdė LMT Reikminių tyrimų projektą „Išmetamų į atmosferą teršalų nacionalinių emisijos faktorių nustatymas energetikos, pramonės ir žemės ūkio veiklose“.
Projekto vadovė dr. S. Byčenkienė pasakoja, kad poreikis valsybės mastu atlikti išsamius mokslinius taikomuosius tyrimus ir įvertinti tik mūsų šaliai būdingus emisijų rodiklius iškilo 2017 m. Kai JT Tolimųjų tarpvalstybinių oro teršalų pernašų konvencijos sekretoriato ekspertai, įvertinę kasmetinę Lietuvos išmestų į aplinką teršalų nacionalinę apskaitą, įspėjo: jei šalis ir toliau nevykdys oro taršos mažinimo tarptautinių įsipareigojimų iki 2020 m. – gresia griežtos sankcijos.
Tarptautiniai ekspertai pateikė griežtą rekomendaciją: Lietuva turi skubiai perkelti nacionalinę taršos apskaitą į aukštesnį lygį energetikos ir pramonės sektoriuose vertinimui naudojant tik mūsų šaliai būdingus teršalų emisijų rodiklius. Pasak dr. S. Byčenkienės, buvo pateikti griežti reikalavimai žymiai sumažinti reglamentuotų teršalų išmetimus į aplinką: sieros dioksido, azoto oksidų, lakiųjų organinių junginių bei amoniako.
Todėl FTMC ir LEI mokslininkai pirmą kartą Lietuvoje realiomis sąlygomis atliko išsamius, plačios apimties taikomuosius tyrimus energetikos ir pramonės sektoriuose. Tyrimui buvo parinkti energetikos, pramonės įmonės ir namų ūkiai vykdantys kuro deginimo veiklą visoje Lietuvoje. Išsamius teršalų išmetimo į aplinką matavimus mokslininkai atliko 80-tyje objektų (žr. žemėlapį).
Pasak dr. S. Byčenkienės, Lietuvoje problematiškiausi sektoriai – individualūs namų ūkiai, transportas, pramonės įmonės: „Tyrimui objektus atsirinkome pagal vykdomas ūkio veiklas, deginamą kurą ir instaliuotą kuro deginimo technologiją. Nustatinėjome kiekvieno teršalo emisijos faktorius. Nustatėme, kad labiausiai teršia tos įmonės, kurios degina kurą mažos nominalios šiluminės galios katiluose. Vis dėlto, individualūs namų ūkiai – didžiausia problema, nes nėra jokių taršos filtrų, teršalai pasklinda žemai. Iš namų ūkių į aplinką išmetami teršalai apskaitoje sudaro apie 50 proc. visų išmetimų. Transporto taršos emisijas lemia pakankamai senas transporto parkas ir didelis vienam žmogui Lietuvoje tenkantis automobilių kiekis.“
Šis FTMC ir LEI mokslininkų komandos atliktas tyrimas ne tik padės Lietuvai išvengti baudų už smarkiai teršiamą aplinką. Tyrimas yra labai svarbus tarptautiniu mastu, skaičiuojant ir įvertinant kiekvienos valstybės nacionalines išmetimų į aplinką vertes.
„Mūsų tyrimai padėjo giliau ištirti bei interpretuoti ir performuluoti Lietuvos praktines problemas dėl nacionalinės teršalų apskaitos. Pirmą kartą istorijoje Lietuva turi savo nacionalinius šaliai būdingus emisijų rodiklius atsižvelgiant į ūkio veiklas, kurą deginimo įrangos galingumą bei kuro tipą! Gauti rezultatai bus naudingi LR Aplinkos ministerijai ir Aplinkos apsaugos agentūrai, rengiant nacionalinę apskaitą. Ir labai džiaugiamės, kad mūsų mokslininkų patobulintą, nacionalinę išmetamų į aplinkos orą teršalų kiekio apskaičiavimo metodiką - nuo šiol galės pritaikyti ir kitos šalys, susiduriančios su panašiomis problemomis dėl netikslios apskaitos.
Šiuo metu siekiame, kad vertės būtų įtrauktos į naują Tarptautinį teršalų apskaitos rengimo techninį vadovą (angl. EMEP/EEA air pollutant emission inventory guidebook). Tuomet mūsų išplėtotą metodą, rengdamos savo šalių teršalų apskaitas, naudos kitos ES valstybės.” – akcentavo FTMC Aplinkotyros skyriaus vadovė dr. Steigvilė Byčenkienė.
