2018 metais mokslininkas, inžinierius ir mokslintojas pat pristatė naują „National Geographic“ mokslinį serialą „Marsas“. Siužetas atskleidžia Raudonosios planetos ateitį, o taip pat demonstruoja astronautų skrydžius. Vis dėlto Billas Nye'us pasisako prieš pačią Marso kolonizavimo ir teraformavimo idėją. Kodėl?
Billas Nye'us palaiko Marso tyrimų ir trumpalaikio buvimo idėją. Tačiau kolonizavimu jis netiki. Tai galima suprasti iš jo pasisakymo:
Savo žodžius Nye'us patvirtina 5 paprasčiausiomis priežastimis, priversiančias daugumą žmonių atsisakyti gyvenimo kitoje planetoje:
1. Mes jau žudome savo planetą
Billas Nye'us nurodo, kad žmonija negeba pasirūpinti netgi savo namais. „Gavome idealias sąlygas gyvybei, kurias griauname. O ką jau kalbėti apie kitą planetą?“.
Beje, jo žodžiai logiški. Klimato pokyčiai – žmonijos veiklos pasekmė. Tas pats pasakytina apie išteklių eikvojimą, taršą, kitų gyvybės formų naikinimą.
2. Jūs gi negyvenate Antarktidoje!
Nye'us sako: „Niekas nesikrausto į Antarktidą, kad sukurtų šeimą. Niekam į galvą nekniostels kurti ten parkų, sodinti medžių, auginti bulvių ir keisti klimatą. Ne, ten būna tik mokslininkai, o ir jie pernelyg ilgai neužsibūna“.
Tyrėjai Antarktidoje lankosi, bet tik neilgam. Ir visa tai – dėl atšiauraus šalto klimato. Iš esmės, ten išvis nėra nuolatinių gyventojų, o tik stotyse sezono metu gyvenantys tyrėjai.
O kuo čia dėta Antarktida? Taip Nye'us pabrėžia mūsų siekį gyventi patogiai. O Marse juk aplinka dar gerokai prastesnė.
3. Šaltasis Marsas
Nye'us tęsia: „Nepažįstu žmonių, kurie norėtų skristi į Marsą kurti šeimos ir susilaukti jaunųjų marsiečių kartos. Tai būtų visiškai nelogiška, juk ten šalta, o ir pati planeta dabar netinkama gyvybei. Norite auginti vaikus nuolat švitinant radiacijai, silpnoje traukoje ir kur nuolat gresia meteorito smūgis?“.
4. Maža vandens ir nėra maisto
Tad, jei nesate filmo „Marsietis“ herojus ir neturite bulvių atsargų, Marso kol kas nieko valgomo nėra. Žinoma, dabar NASA stengiasi šį klausimą išspręsti ir mokosi pakeisti Marso dirvą, kad ši taptų panaši į Žemės. Tačiau pirmiesiems kolonistams meniu ilgas nebus. O ir siuntinių iš Žemės laukti teks kelis mėnesius.
5. Maža deguonies
„Tiesiog noriu visiems svajokliams priminti, kad mums reikia kvėpuoti. O Marse deguonie nebus“, – sako Nye'us.
Suprantama, teraformavimas – atmosferos ir žemiškų sąlygų sukūrimas Marse – truks milijonus metų. Todėl, kol kas NASA viliasi naudoti dirbtinę gyvenimo aplinką. Kuriamos deguonies išgavimo sistemos. Tačiau yra grėsmė. Juk sistema gali sugesti ar nukentėti nuo meteorito smūgio – tada kolonistai tiesiog uždustų.
POST SCRIPTUM
Tačiau Nye'aus nuomone, į Marsą skristi verta. Jis vėl pateikia palyginimą su Antarktida – tai galėtų būti laikinas punktas tyrinėtojams, o ne nuolatinė gyvenvietė žmonėms, pripratusiems prie komforto, maisto, vandens ir oro.
Elonas Muskas ir NASA atstovai tokiai pozicijai, suprantama, nepritaria. Jie įsitikinę, kad rasis milijonai norinčių palikti mūsų planetą ir netgi rizikuoti leistis į kelionę be bilieto atgal. Beje, tokių žmonių jau esama ir jie užsirašo į savanorius. O ką manote jūs? Ar pritariate Nye'aus pozicijai?
