Kai prieš šimtą metų – 1919 m. gegužės 29 dieną, – mokslininkai galiausiai pateikė ypatingos svarbos išvadas, jų žygdarbis suveikė kaip priešnuodis kartėliui, tebetvyrančiam tarp buvusių priešininkų – Vokietijos ir Anglijos. Norint patikrinti reliatyvumo teoriją, buvo būtina atlikti tikslius žvaigždžių šviesos stebėjimus per visišką Saulės užtemimą. Vienas vokiečių astronomas, „vydamasis“ užtemimą 1914 metais, atsidūrė Rusijoje prieš pat karo pradžią, bet netrukus buvo sučiuptas ir sulaikytas, jo įranga konfiskuota.
Kai anglų mokslininkai galiausiai patikrino A. Einsteino teoriją per 1919 metų užtemimą, įvykis buvo aprašytas viso pasaulio laikraščiuose ir pasitarnavo kaip taikos simbolis – mokslo pergalės prieš nacionalizmą įrodymas. Tai istorija apie anglų astronomus, padėjusius pakeisti pagrindinius fizikos principus, suformuluotus jų tėvynainio Isaaco Newtono, teorija, kurią sukūrė vokietis.
I. Newtonas suformulavo gravitacijos sąvoką kaip nematomą jėgą tarp masyvių objektų. A. Einsteinas pakeitė ją koncepcija, pagal kurią objektai visatoje savo gravitacijos jėga iškreipia erdvėlaikį ir pakeičia kitų objektų kursą. Dauguma žmonių nesuprato A. Einsteino teorijos, bet vis dėlto ją pripažino.
Pats A. Einsteinas siūlė naudoti užtemimą kaip patikrinimo testą dar 1911 metais, gerokai prieš teorijos paskelbimą 1915 metais, sakė istorikas ir fizikas Danielius Kennerfickas, knygos „No Shadow of a Doubt: The 1919 Eclipse That Confirmed Einstein’s Theory of Relativity.“ (Nė šešėlio abejonės: 1919 m. užtemimas, patvirtinęs A. Einsteino reliatyvumo teoriją“), autorius.
Pagal I. Newtono teoriją žvaigždžių šviesos neveikia tokių masyvių objektų kaip Saulė gravitacinė trauka.
Pagal A. Einsteino teoriją Saulės masė sukelia žvaigždžių šviesos užlinkimą, šviesos spinduliai, judantys pro Saulę, sukelia labai nedidelį neatitikimą tarp tikrųjų pozicijų žvaigždžių, kurių šviesa juda pro Saulę, ir tų pačių žvaigždžių naktį. O astronomai juk žinojo, kad vienintelis laikas, kai įmanoma stebėti žvaigždžių šviesą, judančią pro Saulę, buvo visiškas užtemimas.
Po to, kai 1914 metais buvo sulaikytas vokiečių astronomas Erwinas Finlay-Freundlichas ir bandymas stebėti tokį užtemimą sužlugo, kitas tinkamas užtemimas vyko 1916 metais, bet tada karas buvo savo gniaužtais surakinęs visą Europą. Kita galimybė, atsiradusi 1918 metais, subliuško, nes amerikiečių astronomai, kurie buvo kompetentingi ir gerai pasirengę stebėti užtemimą, taip ir neatgavo savo įrangos iš Rusijos, kur jie vyko ir 1914 metais.
Per 1919 metais vykusį užtemimą karas jau buvo pasibaigęs, bet iškilo kitų sunkumų, – jį stebėti buvo itin sudėtinga, sakė K. Kennefickas. Kelias driekėsi daugiausia per vandenyną, o tose vietose, kur jis kirto sausumą, daugiausia plytėjo beveik neprieinamos teritorijos – dalis Amazonės Pietų Amerikoje ir Kongo baseino Afrikoje. O tuo metu vokiečiai nebuvo pajėgūs finansuoti jokių ekspedicijų.
Tačiau žinia apie A. Einsteino teoriją pasiekė anglų astronomą Arthurą Addingtoną. Jis su savo bendražygiais nuvyko į Prinsipės salą netoli Afrikos krantų, o kitas anglų astronomas Frankas Dusonas suorganizavo ekspediciją į Sobralio miestą, Brazilijoje. Abiejų ekspedicijų grupės padarė tiek nevykusių, tiek sėkmingų Saulės vainiko ir aplinkinių žvaigždžių nuotraukų, ir pastarosios parodė, kad žvaigždžių šviesos kryptis pakito tiek, kiek ir prognozuota, ir tai patvirtino Einsteino apskaičiavimus.
Pasak D. Keneficko, naujiena iškart pasklido po pasaulį, o A. Einsteinas per naktį tapo garsenybe. Kaip rašė mokslo žurnalas „Discover“, tituliniame laikraščio „The London Times“ puslapyje puikavosi antraštė „Naujoji visatos teorija: Niutono idėjos atmestos“ („New Theory of the Universe: Newtonian Ideas Overthrown“). Laikraštis „The New York Times“ (NYT) skalambijo: „Mokslininkai netveria savo kailyje iš susijaudinimo“.
Didysis proveržis šioje srityje padėjo išsklaidyti kartėlį, tvyrantį po karo, sakė D. Kenneflickas. Tačiau istorija nestovi vietoje. Vienas iš A. Einsteino naujo žvilgsnio į Visatą padarinių buvo garsioji lygtis – E=mc2, kuri privertė žmones suprasti, kad ginklas, savaime unikalus ir į nieką kitą nepanašus, yra įmanomas. Ir tai pakeitė viską iš esmės.
