Iki šiol tai yra didžiausias branduolinis incidentas istorijoje. Tragedijos padarinių likvidavimo darbai pradėti iš karto. Aplink jėgainę įkurta draudžiama zona, iš teritorijos evakuota per 350 tūkst. žmonių. Jie niekada taip ir nebegrįžo namo. Ir šiandien teritorijoje galioja itin griežti nuolatinio gyvenimo draudimai.

Nelaimė turėjo labai skaudžių padarinių žmonijai. Nors tikslių skaičių niekas neskelbia, aukų skaičius ir psichologinės pasekmės buvo itin skaudžios. Pražudytų gyvybių skaičiai drastiškai svyruoja.

Pirminis smūgis gamtai taip pat labai svarbus. Viena iš labiausiai nuo radiacijos nukentėjusių teritorijų – pušynas netoliese jėgainės, nuo tada geriau žinomas kaip Raudonasis miškas.

Ši vietovė sugėrė didžiausią radiacijos dozę. Pušys nedelsiant nudžiūvo, o jų spygliai paraudonavo. Išgyveno labai mažai gyvūnų.

Po tragedijos manyta, kad šioje teritorijoje gyvybės neliko. Atsižvelgiant į tai, kad, bėgant metams, kai kurie radioaktyvūs junginiai suyra ir pasišalina iš aplinkos, prognozuota, kad geriausiu atveju ten gyvybė sugrįš po kelių šimtų metų.

Šiandien, po incidento praėjus 33 metams, draudžiamoji Černobylio zona, apimanti teritoriją, esančią dabartinėje Ukrainoje ir Baltarusijoje, yra rudųjų lokių, bizonų, vilkų, lūšių, laukinių žirgų ir daugiau nei 200 skirtingų rūšių paukščių namai, rašoma sciencealert.com.

2019 metų kovą Anglijos Portsmuto mieste susitiko dauguma su Černobylio gamta dirbančių specialistų. Maždaug 30 tyrėjų iš Jungtinės Karalystės, Airijos, Prancūzijos, Belgijos, Norvegijos, Ispanijos ir Ukrainos pristatė naujausius savo darbus. Tarp pristatytų darbų – didžiųjų žinduolių, paukščių, varliagyvių, žuvų, bičių, sliekų, bakterijų ir augalijos analizė.

Moksliniai tyrimai atskleidė, jog šiuo metu minėtoje vietovėje fiksuojama gausi biologinė įvairovė. Be to, akademikai patvirtino: itin ryškių neigiamų radiacijos padarinių Černobylyje gyvenantiems gyvūnams ir augalams nepastebėta.

Visos mokslininkų akiratyje atsidūrusios gyvūnų ir augalų rūšys draudžiamoje zonoje sugebėjo išlaikyti stabilią ir gyvybingą populiaciją.

Itin akivaizdus laukinės gamtos įvairovės vietovėje pavyzdys – vadinamasis TREE (TRansfer-Exposure-Effects) projektas, kuriam vadovauja Nickas Beresfordas iš Jungtinės Karalystės Ekologijos ir Hidrologijos centro. Projekto metu keleriems metams skirtingose draudžiamos zonos vietose buvo įrengtos stebėjimo kameros. Jų užfiksuoti vaizdai leidžia daryti išvadą, jog, nepriklausomai nuo skirtingo radiacijos lygio, ten gausu augalijos ir gyvūnijos. Tos pačios kameros Ukrainos pusėje užfiksavo rudųjų lokių ir bizonų, taip pat pastebėtas vilkų ir laukinių žirgų populiacijos augimas.

Černobylio apylinkių gyvūnija
Foto: Proyecto TREE/Sergey Gaschack


Tyrimais, kurių objektais pasirinkti varliagyviai, taip pat atskleidė džiugių rezultatų: visoje draudžiamoje zonoje šios gyvybės formos apstu (net ir labiausiai užterštose teritorijose).

Be to, mokslininkai aptiko ženklų, galinčių byloti apie natūralios gamtos prisitaikymą prie radiacijos sąlygų. Pavyzdžiui, draudžiamojoje zonoje gyvenančių varlių spalva tamsesnė. Mokslininkai mano, jog tai gali būti vienas iš apsaugos nuo radiacijos mechanizmų.

Tyrimai atskleidė ir neigiamų radiacijos padarinių, tačiau tokia žala – individualaus lygmens. Pavyzdžiui, kai kurie vabzdžiai trumpiau gyvena, o vietovėse, kur radiacijos lygis didesnis, gausu parazitų.

Be to, kai kurioms paukščių rūšims būdingesnis albinizmas bei kiti fiziologiniai ir genetiniai pokyčiai, nepaisant to, panašu, kad tokie pavieniai atvejai iš esmės bendros laukinės gamtos situacijos nelemia.

Tai, kad radiacija nepadarė labai didelės žalos Černobylio laukinei gamtai, galėjo lemti keli veiksniai. Pirmiausia, laukinė gamta žymiai atsparesnė radiacijai, nei manyta anksčiau. Kitas galimas paaiškinimas tas, jog kai kurie gyvi organizmai sėkmingai prisitaiko prie naujų, kad ir labai sudėtingų sąlygų. Be to, laukinei gamtai labai padėjo ir tai, kad teritorijoje nebuvo žmonių – ypač didiesiems žinduoliams. Galiausiai ekspertai padarė dar vieną įdomią įžvalgą – spaudimas, kurį laukinei gamtai savo veiksmais daro žmogus, jai vidutinėje perspektyvoje kenkia labiau nei branduolinis incidentas.