Na, visų pirma todėl, kad jį mėgo lyderiai. Kim Jong-ilas buvo didis akordeono muzikos gerbėjas. Iš tiesų, jis toks ne vienintelis – akordeonas buvo mėgstamas ir Sovietų Sąjungoje, ir Kinijoje. Ir ne be reikalo – tai yra mobilus instrumentas, kuriuo galima groti praktiškai bet kokioje aplinkoje. Jis taip pat yra pakankamai universalus – juo galima atlikti ir populiarus kūrinius, ir klasikinę muziką, ir iškilmingus maršus.
Taigi, paskutiniame praeito amžiaus dešimtmetyje jauniems mokytojams buvo iškeltas neįprastas reikalavimas – visi privalėjo išmokti groti akordeonu. Kitaip tariant, studentai negalėjo tapti mokytojais, jei jiems nesisekė įvaldyti šio instrumento. Akordeonas tapo būtina išsilavinimo dalimi ir vaikai mokykloje su juo turėjo būti supažindinami kiek įmanoma anksčiau.
Ir taip mokytojai ėmė groti akordeonu. Vaikai tai stebėjo, dainuodavo lyderiams skirtas dainas. Viena populiariausių mokyklos dainų, atliekama akordeonu, vadinosi „Pasaulyje neturime kam pavydėti“, kuri, žinoma, šlovino Šiaurės Korėją ir jos lyderius. Tai buvo paprasta daina, kurią vaikams buvo pakankamai lengva atsiminti.
Akordeonas į talkas lydėdavo ir darbininkus – šiose situacijose ir buvo matomas šio instrumento mobilumas. Akordeonu buvo grojama autobuse, po to – ir laukuose. Teigiama, kad taip buvo bandoma pakelti darbininkų dvasią, sukuriant įspūdį, jog jie privalo būti patenkinti darbu.
Taigi, tikriausiai natūralu, kad Šiaurės Korėja turi pakankamai daug aukšto lygio akordeonistų. Jie groja per įvairias šventes ir paradus. 2012 metais „Youtube“ pasirodė vaizdo įrašas, kuriame Šiaurės Korėjos akordeonistų penketas atlieka grupės „A-ha“ kūrinį „Take on Me“. Muzikantai teigia, kad kūrinys buvo atliktas labai kokybiškai, su unikaliu Šiaurės Korėjos prieskoniu.
Tikriausiai keisčiausia tai, kad buvo pasirinkta tokia vakarietiška daina. Vaizdo įrašas, nufilmuotas 2011 metų gruodį vienoje mokykloje Pchenjane buvo peržiūrėtas daugiau nei 2,6 milijonus kartų.
