Panašu, jog Europos mokslininkai šioje srityje padarė įspūdingą proveržį, kadangi jiems pavyko izoliuoti anksčiau nežinomą bakteriją, kuri pasižymi itin dideliu apetitu metano dujoms.
Metano dujų poveikis šiltnamio reiškiniui yra 25-30 kartų stipresnis, lyginant su CO2 poveikiu.
Šios metano dujos atsiranda įvairiais būdais: deginant biomasę, iš žemės ūkio sektoriaus, nuteka iš dujų pramonės įrenginių bei atsiranda iš natūralių metano kišenių.
Mokslininkai jau kuris laikas žinojo, kad dirvožemyje yra mikrobų, kurie minta metanu ir veikia kaip natūralūs metano nusodinimo įrenginiai, taip mažindami šių dujų poveikį šiltnamio reiškiniui.
Tačiau metano atmosferoje yra žymiai mažesnė koncentracija nei dirvožemyje. Tad ar galėtų mikrobai išgyventi atmosferoje ir susirasti metano dujų molekules?
Nors mokslininkai įtarė, kad tokių organizmų yra, tik dabar jiems pavyko identifikuoti ir apibūdinti Methylocapsa gorgona bakteriją, kuri, atrodo, gali gyventi bei judėti ore ir maitintis jame esančiais teršalais.
„Bakterija Methylocapsa gorgona mus visus labai nustebino, kadangi ji yra ekstremaliai universali bei savo poreikiams naudoja įvairius teršalus“, – teigia tyrimo autorius ir Vienos universiteto mokslininkas Michaelas Wagneris.
Eksperimento metu paaiškėjo, kad anglies monoksidas ir vandenilis buvo kitos dujos, kurios yra bakterijos metabolizmo dalis. Tad mokslininkai ne tik identifikavo šią bakteriją, jie taip pat sugebėjo sukurti techniką, kaip laboratorinėmis sąlygomis „auginti ir dauginti panašius organizmus.“
Naujienos skamba puikiai, tačiau tuo pačiu ir kiek baugokai. Juk niekas nenorėtų, kad tokios bakterijos patektų į gamtinių dujų vamzdynus ir nuspręstų ten apsigyventi.
Tad mokslininkai dabar spręs ne tik, kaip šias bakterijas pritaikyti realiomis sąlygomis ir atmosferoje sumažinti teršalų kiekį, bet tuo pačiu, kaip saugiai sukontroliuoti jų plitimą. Jie taip pat įsitikinę, kad tokios bakterijos gali prisidėti prie natūralaus „biologinio metano nusodinimo“ ir prisidėti prie kovos su klimato kaita.
