Dar 2007 metais pastebėta, kad Merkurijus, sukdamasis aplink savo ašį, truputį „linguoja“ – tai reiškia, kad jis turi skystą branduolį. Bet tik dabar įrodyta, kad po skystu branduoliu yra ir kietas. Tyrimui panaudoti 2011-2015 metais aplink Merkurijų ratus sukusio zondo „Messenger“ telemetrijos duomenys.
Zondo judėjimo trajektorija priklauso nuo planetos tankio netolygumų, taigi analizuojant trajektoriją galima nustatyti ir planetos gelmių struktūrą. Mokslininkai nustatė, kad geriausiai zondo judėjimą atkuria Merkurijaus struktūros modelis, susidedantis iš 2000 kilometrų skersmens kieto branduolio, kurį supa 1000 km storio skystas branduolys, o jį – beveik 500 km storio mantija ir pluta.
Apskritai stebėjimų duomenis statistiškai atitinka modeliai, kuriuose kieto branduolio spindulys sudaro 30-70 proc. viso branduolio spindulio. Taigi nors nėra tiksliai aišku, kokio dydžio kietas Merkurijaus branduolys, galima pagrįstai teigti, kad toks branduolys ten yra.
Šis atradimas padės geriau suprasti uolinių planetų įvairovę ir galimus jų evoliucijos kelius. Tyrimo rezultatai publikuojami „Geophysical Research Letters“.