„Tai viena geriausios būklės šios rūšies fosilijų visame pasaulyje. Pilnos krokodilų liekanos, ypač šios genties, yra be galo retos“, – sako paleontologas dr. Andrejus Spiridonovas.

Dėkingos sąlygos

Muziejuje eksponuojama krokodilo fosilija – itin geros būklės. Kiekvienas krokodilo kaulelis yra išsaugotas. Už tokią fosilijos būklę reikėtų dėkoti gamtai. Pasak A. Spiridonovo, susidarė tobulos sąlygos, kurios ir leido išlikti visam krokodilo skeletui.

„Tai yra anoksinės arba kitaip vadinamos bedeguonės sąlygos. Jeigu uolienoje būtų likę deguonies, įvairios žuvys, moliuskai krokodilą būtų apgraužę, ištampę tuos kaulus ir dabar matytume visiškai kitokį rezultatą, – pasakoja Andrejus. – Palaidojimo sąlygos yra ištisa kombinacija skirtingų faktorių tam, kad galėtume matyti tokį skeletą. Čia jis yra iš daugybės kauliukų sudarytas.“

Iš idealios krokodilo fosilijos būklės galime spręsti, kad roplys mirė pelkėje, jo kūnas nusėdo ir liko niekieno nepaliestas.

Vien paruošti fosiliją užtrunka metus

Fosilija ne tik gerai išsilaikiusi, tačiau ir puikiai paruošta. Šitaip fosiliją paruošti – sudėtingas ir ilgą laiką trunkantis procesas. Preparatorius, ruošęs šį krokodilą, dirbo ištisus metus. Pasisekė, jog uoliena, kurioje fosilija rasta, palyginti minkšta.

„Priešingu atveju procesas užtruktų turbūt ne vienerius metus, o daug metų intensyvaus darbo, kiekvieną dieną“, – sako geologė dr. Eugenija Rudnickaitė.

„Atsižvelgiant į tai, kad fosilija yra pakankamai didelė ir trapi, ją reikia itin saugoti. Jeigu netyčia fosilija subyrėtų į atskiras dalis, būtų labai sudėtinga viską surinkti į savo vietas, – pasakoja E. Rudnickaitė. – Siekiant to išvengti, išpjaunamas visas uolienos blokas, kuriame yra fosilija. Šiuo atveju išpjautas blokas buvo vežtas į Prancūziją ir preparatorius dirbo ištisus metus, kad uolienoje atidengtų krokodilo skeletą. Tam naudojamos visokios adatėlės, šepetėliai, teptukai.“


Ką dar galime sužinoti iš fosilijos?

Gyvūno mirties ir palaidojimo sąlygos – ne vienintelis dalykas, kurį galime sužinoti iš fosilijos būklės. Pasak dr. Eugenijos, tokių fosilijų dėka galime atkurti visą evoliucijos eigą.

„Galime suprasti, kaip tas kūnas atrodė. Išlikęs ne vien skeletas, bet ir žvynai. Krokodilų žvynai sudaryti iš dviejų dalių: apatinė dalis yra kaulinė medžiaga, o viršutinė dalis suragėjusi oda. Ta oda turi savo raštą ir kiekvienas raštas yra unikalus kiekvienai rūšiai. Būtent krokodilų atveju, tas vienas žvynas leidžia identifikuoti fosiliją iki genties ir rūšies. Kai turime pilną vaizdą, kaip kad čia, viskas dar paprasčiau“, – sako Eugenija.

Mokslininkai krokodilo skeletą papildė visa organine medžiaga: raumenimis, sauslysgėmis, oda. Dėl to galime matyti, kaip gyvūnas atrodė ir kuo jis gyveno.

Eksponuojamas krokodilas – kanibalas

Eksponuojama fosilija priklausė Dyplocinodon krokodilų rūšiai. Ši rūšis žemėje gyveno nuo 49 iki 13 milijonų metų prieš mūsų erą. Krokodilai nebuvo dideli, didžiausio rasto egzemplioriaus ilgis vos 1,2 m, o dauguma rastų fosilijų – 1 m ilgio. „Keista, kad visi šios rūšies krokodilai yra randami būtent tokio dydžio“, – sako dr. Eugenija Rudnickaitė.

„Yra daroma prielaida, kad šie krokodilai buvo kanibalai. Mažesnius už save jie tiesiog suvalgydavo. Jeigu jau išaugai iki metro tai gyvensi, jeigu ne – tapsi maistu“, – sako Eugenija.

Išnykti privertė temperatūros pokyčiai

Nors ir valgydavo vieni kitus, šie nedideli ropliai sugebėjo išgyventi net 36 milijonus metų. Kas privertė rūšį išnykti? Dr. Eugenija Rudnickaitė sako, kad gyvūnams pakenkė temperatūros pokyčiai.

„Žemės istorijoje buvo įvairių kataklizmų. Vieni jų trumpalaikiai, kiti pakankamai stiprūs. Temperatūra tai krinta, tai kyla, priklausomai nuo vietos. Iki 15 milijonų metų prieš mūsų erą šis krokodilas jautėsi pakankamai gerai. Nuo 15 iki 13 milijonų metų prieš mūsų erą labai krito paviršiaus temperatūra. Seniausi randami šios genties atstovai yra 13 milijonų metų amžiaus, – sako Eugenija. – Krokodilai deda kiaušinius, o iš kiaušinių, priklausomai nuo oro temperatūros, išsirita patelės arba patinai. Temperatūrai pasiekus kritinę ribą, patelių išsirisdavo labai mažai arba išvis nebeišsirisdavo. Nebebuvo kam dėti kiaušinių ir krokodilai natūraliai dėl klimato kaitos išnyko. Liko tik tos rūšys, kurios sugebėjo prisitaikyti.“

Dėl kintančios oro temperatūros sausėjo ir ežerai bei pelkės, kur ir gyveno krokodilai. Taip pat įtakos galėjo turėti ir kitų rūšių, kurios galėjo būti šių roplių maistas, išnykimas.

Fosiliją padovanojo nežinomas kolekcionierius

Fosilija Vilniaus universitetui nepriklauso. Ją Vilniaus universitetui eksponuoti leido savo vardo atskleisti nenorėjęs kolekcionierius.

„Tai yra privataus kolekcionieriaus nuosavybė. Jis yra Lietuvos pilietis, gyvena Vilniuje, bet nenori būti paviešintas. Nežinome, kaip tiksliai jis įsigijo fosiliją, tačiau gerai sutariame ir fosiliją jis leido mums nemokamai eksponuoti dvi savaites. Tai dovana universitetui 440 metų jubiliejaus proga“, – sako geologė.

Dažniausiai tokios būklės fosilijos kainuoja labai brangiai. Jas nusipirkti įmanoma tik aukciono būdu. Praėjusiais metais Vilniaus universitete eksponuotas mamuto skeletas šiuo metu aukcione parduodamas už maždaug milijoną eurų.