Pirmiausia mokslininkai žvelgia į Saulės sistemoje esančius objektus – Marsą, Jupiterio palydovus. Palyginus neseniai atrastos planetos, skriejančios aplink tolimas žvaigždes, nežemiškos gyvybės paieškoms suteikė naują pagreitį.
Anot astrofiziko Kastyčio Zubovo, egzoplanetos kursto nemažą mokslininkų susidomėjimą, ypač tos, kurios patenka į gyvybinę zoną. Tokios planetos potencialiai gali būti panašios į mūsų Žemę ir turėti visus reikiamus ingredientus gyvybei susiformuoti.
„Mokslo sriubos“ tinklalaidėje K. Zubovas pripažino, kad gyvybė, atrasta už Žemės ribų, tikriausiai bus kokia nors bakterija ar panašus organinis darinys, o ne fantastiniuose filmuose vaizduojamos protingos civilizacijos. Tačiau ir toks atradimas būtų tikras proveržis, padėsiantis atsakyti į gyvybės universalumo klausimą.
Pokalbio su K. Zubovu apie nežemiškos gyvybės paieškas klausykite „Mokslo sriubos“ „Youtube“ paskyroje, „Spotify“ bei „Soundcloud“ platformose:
„Mokslo sriuba“ – tai ne pelno siekianti jaunų žmonių iniciatyva, kuriama bendradarbiaujant su Baltijos pažangių technologijų institutu.