Visoje Europoje rasta apie 200 vietų, kuriose yra senovės neandertaliečių palaikų, tiesa, nedaugelis atskleidžia tokių šiurpių istorijų kaip ši, rašoma naujoje archeologų analizėje.
Senovės neandertaliečiai išnyko maždaug prieš 120 000–130 000 metų. Jų išnykimą veikiausiai ženklino neviltis, badas, laukinis žiaurumas.
Kodėl? Todėl, kad dabar jau išnykę neandertaliečiai gyveno paskutiniuoju tarpledynmečių laikotarpiu, kai pasaulis sparčiai mainėsi iš ledynmečio į daug šiltesnį klimatą.
„Klimato pasikeitimas iš ledynmečio į paskutinį tarpledynmetį buvo labai staigus. Turime galvoje, ne geologiją, o žmones. Galbūt kelių kartų gyvenamu laikotarpiu gamtovaizdis visiškai pasikeitė“, – aiškino Prancūzijos nacionalinio mokslinių tyrimų centro paleontologas Emmanuelis Desclaux.
Šylant klimatui jūrose kilo vanduo, keitėsi augalai, gyvūnai. Medžiotojų ir rinkėjų bendruomenių, per dešimtis tūkstančių metų sėkmingai prisitaikiusių prie didžiulio šalčio, laukė nežinomybė. Mažai žinoma, kaip jie gyveno šiuo pereinamuoju periodu. Apie jų gyvenimą stengiamasi suprasti iš archeologinių sluoksnių maždaug 220-yje kasinėjimų vietų Europoje, kuriose rasta žmonių dantų, kaukolių dalių, kaulų.
Baume Moula-Guercy (BMG) kasinėjimų vieta pietryčių Prancūzijoje skiriasi nuo kitų – joje kaulai ypač gerai išsilaikę, todėl archeologams pavyko atkurti natūralią neandertaliečių gyvenamąją aplinką ir kraštovaizdį tarpledynmečio Eemian laikotarpiu.
Tiesa, tyrinėjimai atskleidė ir neandertaliečių kanibalizmo atvejų, kas greičiausiai rodo, koks sunkus jiems buvo klimato kaitos laikotarpis.
Kaip minėta, BMG oloje rado 120 šešių neandertaliečių kaulų, kurie buvo susimaišę su gyvūnų kaulais. Tyrimų duomenimis, šešis žmones buvo ištikęs šiurpus likimas.
„Apie 50 proc. žmonių palaikų turi pjūvių žymių, jos matyti ant viso skeleto – nuo kaukolės ir apatinio žandikaulio iki pėdų pirštų kaulų. Smūgių žymės matyti ant vaikų ir suaugusiųjų kaukolių ir visų ilgųjų kaulų. Veikiausiai visi požymiai yra traiškymo ir kramtymo žymės. Mokslininkai mano, kad tai – vienkartinis kanibalizmo atvejis. Greičiausiai besikeičiant klimatui neandertaliečiai nerado žvėrių maistui ir buvo priversti valgyti savo gentainius.
Kaip rašo tyrėjai, skeletų dalys rodo, kad žmonių kūnai buvo sukapoti gabalais.
Viena vertus, teorija apie kanibalizmą išlieka hipotetinė, kita vertus, remiantis tyrėjų duomenimis, ji nesikerta su turimomis žiniomis apie neandertaliečius. Įprastai jie laidodavo mirusius ir veikiausiai buvo priversti pasitraukti iš kažkurių Europos dalių, nes besikeičiant pasauliui buvo sunku sumedžioti žvėrių ir kilo badas.
Pasilikusiųjų laukė sunkios ir atšiaurios gyvenimo sąlygos. Veikiausiai jie žudė vieni kitus, kad išgyventų, dalis tapo maistu. Kad ir kaip šiurpiai tai skambėtų, tyrėjai akcentuoja – tai nėra įrodymas, kad senovės neandertaliečiai buvo pabaisos. Tiesiog tiems žmonėms nebuvo kito pasirinkimo, jei norėjo likti gyvi.
„Kanibalizmas Baume Moula-Guercy – ne žvėriškumo ar nehumaniškumo požymis, – aiškina tyrėjai. – Remiantis turimų duomenų visuma, galima spręsti, kad tas nutikimas buvo pavienis kanibalizmo atvejis, kaip atsakas į mitybos stresą, sukeltą staigių, radikalių aplinkos pokyčių.“
