Didžiausio žmogaus organo paslaptys: ar gerai pažįstate savo kūną?

Oda yra didžiausias žmogaus kūno organas. Ji saugo mus nuo žalingų aplinkos veiksnių, mikrobų ir bakterijų, kai karšta ji mus vėsina, o kai šalta, sulaiko šilumą kūne. Manoma, kad per odos poras žmogaus organizmas pašalina net 3,5 karto daugiau toksinių medžiagų nei per inkstus ar žarnyną.

Neseniai Paryžiuje atidaryta interaktyvi ir pažintinė paroda „Mano odoje“, leidžianti iš vidaus patyrinėti mūsų odą.

Netoli Eifelio bokšto įsikūrusiame muziejuje „Musée de l'Homme“ lankytojai turi galimybę išsamiai pažinti savo odą: sužinoti, kokie sluoksniai ją sudaro, nustatyti savo odos spalvą, pamatyti, kaip vyksta odos senėjimas ir kas jį dar labiau skatina, ir sužinoti, kaip ir kam kuriama dirbtinė oda.

Įėjimas į parodą primena tarsi urvelį ar angelę, pro kurią, atrodo, kad patenki tiesiai į odą – sienos iš abiejų pusių dekoruotos išdidintomis odos sluoksnių nuotraukomis. Jose matyti ląstelės, riebalinės liaukos, nervų skaidulos, raumenys, plaukų folikulai, kraujagyslės ir kitos dalys.

Paroda sudaryta iš kelių kambarių, kuriuose galima pažinti skirtingus odos komponentus. Viename jų specialiu aparatu galima nustatyti savo odos spalvą, kitame – spaudant mygtukus sužinoti, kokios odos dalys reaguoja į šaltį, skausmą ar prisilietimą, trečiame – pamatyti, kaip sensta oda. Labiausiai sukrečia tai, kaip skirtingai sensta oda, kuria rūpinamasi, ir oda, kuri nėra apsaugota nuo kenksmingų saulės spindulių ir taršos. Nepamirškite naudoti apsauginio saulės kremo, nes be jo veido odą nusėja pigmentinės dėmės ir raukšlės atsiranda daug anksčiau!

Parodoje taip pat galima susipažinti su naujausiais mokslininkų atliekamais odos tyrimais ir darbais. Pavyzdžiui, jau yra sukurta dirbtinė oda, kuri naudojama testuoti naujus kosmetikos produktus. Taip kosmetikos ir odos priežiūros priemones kuriančioms įmonėms nebereikia bandymams naudoti gyvūnų.

Dirbtinė oda kuriama iš po operacijų liekančios žmonių odos likučių. Mokslininkai atskiria jiems reikalingas ląsteles ir iš jų „užsiaugina“ dirbtinę odą.

O dabar susipažinkite su savo oda išsamiau.

Įdomūs faktai apie mūsų odą:

Žmogaus odos paviršius yra nuo 1,5 iki 2 m² ir yra maždaug dvigulės lovos paklodės dydžio.

Odos storis yra nuo 0,5 mm iki daugiau kaip 5 mm. Ploniausia oda dengia akių vokus ir lytinius organus, o storiausia yra kulno oda.

Oda sveria maždaug nuo 3 iki 5 kg ir sudaro apie 5 proc. viso kūno svorio (palyginimui – smegenys sveria maždaug 1 020-1 970 g).

Maždaug 70 proc. odos sudaro vanduo ir tai sudaro maždaug penktadalį viso žmogaus kūne esančio vandens.

Aktyvia veikla neužsiimantis suaugęs žmogus per dieną išprakaituoja nuo 600 gramų iki 1 kg prakaito, karštą dieną – 3 kg, o sportuodami ar užsiimdami aktyvia fizine veikla galite netekti apie 10 kg prakaito per dieną. Prakaito sudėtyje yra daug vandens, šlapalo ir druskų.

Vidinė žmogaus kūno temperatūra yra apie 37°C, palyginimui kačių – 38.5°C, o vištų – 41.7°C.

Žmogaus kūne yra maždaug 600,000 jutimui jautrių receptorių. Mūsų pirštų galiukuose viename kvadratiniame centimetre yra maždaug 2300 nervų galūnėlių.

Žmogus turi maždaug po 700 šalčio ir 24 karščio receptorius kiekviename odos kvadratiniame centimetre. Oda padeda reguliuoti kūno temperatūrą. Kai tampa šalta, odos kraujagyslės susitraukia, dėl smulkučių raumenų susitraukimo pasišiaušia odą dengiantys plaukai, sulaikydami kūno sušildytą orą. Kai karšta, kraujagyslės išsiplečia, suaktyvėja prakaito liaukų veikla ir išsiskyręs prakaitas kūną atvėsina.

Rankų nagai per mėnesį paauga maždaug 3 mm, o kojų nagai auga maždaug dvigubai lėčiau.

Žmogaus kūną dengia maždaug 5 milijonai plaukų, įskaitant ir maždaug 1 milijoną plaukų augančių ant galvos.