Nuo paskutinio praeito amžiaus dešimtmečio su tokiu iššūkiu bandė susidoroti šimtai drąsuolių. Daugelio iš jų kūnai, kaip manoma, lig šiol guli palaidoti sniege. Dabar, kai dėl klimato kaitos ėmė tirpti ledynai, visi žuvusieji tarsi iškyla į paviršių, rašoma portale „ScienceAlert“.
„Dėl visuotinio atšilimo ledo skydas ir ledynai gana sparčiai tirpsta“, – sakė BBC kalbintas Angas Tsheringas Sherpa, buvęs Nepalo alpinizmo asociacijos prezidentas.
„Jau išgabenome pastaraisiais metais žuvusių alpinistų kūnus, bet vis dažniau pavyksta aptikti ir seniai čia mirusių žmonių palaikų“, – pridūrė jis.
Tirpstantys ledynai – ne vien Everestui būdinga, bet ir visame pasaulyje aktuali problema. Nuo XX a. pradžios ledynų tirpimo tempas gerokai suintensyvėjo. Kaip skelbia JAV tarnyba „National Snow and Ice Data Center“ (NSIDC), keletas ledo kepurių, ledynų ir šelfinių darinių suvis išnyko.
Pavyzdžiui, 1910 metais JAV prezidento Williamo Howardo Tafto iniciatyva įkurtame Ledynų nacionaliniame parke iš pradžių buvo 150 ledynų. Dabar jų neliko nė 30.
Kaip yra užsiminusi Elizabeth Kolbert 2016 metais žurnale „The New Yorker“ pasirodžiusiame straipsnyje „Greenland is Melting“ (tirpstanti Grenlandija), dėl pastaraisiais metais vykstančių visuotinių temperatūros pokyčių Grenlandijos ledo skydas išjudintas iš permanentinio sąstingio, o tirpimo sezonas 2016-aisais prasidėjo taip anksti (balandžio mėnesį), kad daugelis mokslininkų sunkiai patikėjo tai rodančiais duomenimis.
Nykstantis ledas ne tik atskleidžia paslapčių, susijusių su giliai sniege užsilikusiomis senomis gyvybės formomis, bet ir kelia siaubą, apimantį susidūrus su negyvais žmonių kūnais ir kitados sirgtomis ligomis.
Remiantis žurnale PNAS aprašyto 2015 metais atlikto tyrimo išvadomis, Arkties amžino įšalo zonoje buvo aptiktas 30 tūkst. metų senumo virusas. Šis atradimas privertė sunerimti, kad kylanti temperatūra gali paskatinti mirtinų, senovėje siautusių ligų plitimą.
Tenzeegas Sherpa iš Nepalo nacionalinės kalnų vedlių asociacijos bendraudamas su CNN užsiminė, kad klimato kaita daro Nepalui didžiulę įtaką, tačiau vyriausybė nežino, kaip tinkamai pasielgti su mirusių žmonių kūnais, rastais ant kalno šlaito.
Vadovaujantis Nepalo įstatymais, sprendžiant su palaikais susijusius klausimus, turi dalyvauti ir vyriausybinės agentūros.
Pasak T. Sherpos, daugelis kūnų nugabenami iki miestų, tačiau visų surinkti neįmanoma. Tais atvejais, kai palaikus tenka palikti kalnuose, asociacijos nariai pasimeldžia ir apdeda kūnus akmenimis arba sniegu. Kūnų gabenimas į apačią, esą, kainuoja nuo 40 iki 80 tūkst. JAV dolerių (35,3–70,6 tūkst. eurų).
Remiantis BBC naujienų pranešimais, kai kuriais Džomolungmoje pasirodžiusiais žuvusiųjų kūnais, pavyzdžiui, netoli viršūnės matomais žaliais batais ant mirusio asmens kojų, alpinistai naudojasi kaip savotiškais orientyrais.
„Alpinistai turi būti psichologiškai pasirengę susidurti su tokiais vaizdas“, – užsiminė Nepalo kalnų vedlių asociacijos prezidentas Tsheringas Pandey Bhote.
