Kol kas „New Horizons“ atsiuntė toli gražu ne visus duomenis, surinktus sausio pirmą dieną vykusio praskridimo metu, bet ir iš tų keleto nuotraukų galima daug suprasti apie objekto sandarą ir netgi kilmę.
Jau prieš mėnesį paskelbta, kad Ultima Thulės forma yra labai keista – objektas susideda iš didesnės paplokščios uolienos (Ultimos), kuri susijungusi su mažesne apvalia (Thule). Kol kas nėra paaiškinimo, kodėl Ultima tokia plokščia, bet šią savybę būtina suprasti, norint suvokti planetų formavimosi procesą.
Svarbi ir Ultima Thulės spalva – objektas yra labai raudonas, kaip ir daugelis Kuiperio žiedo objektų. Objekto paviršiuje aptikta vandens ledo, metanolio ir organinių molekulių, tai irgi atitinka daugelio Kuiperio žiedo objektų savybes. Tai reiškia, kad Ultima Thule tikrai yra pirmykštis Saulės sistemos objektas, beveik nepakitęs nuo susiformavimo prieš puspenkto milijardo metų.
Tokių objektų pilnas Kuiperio žiedas, tad „New Horizons“ duomenys duoda mums galimybę tyrinėti reprezentatyvų Saulės sistemos pakraščių atstovą. Formavosi jis turbūt iš protoplanetinio disko, jungiantis dulkėms ir akmenukams. Įvairių susijungimų pėdsakai galimai vis dar matomi objekto paviršiuje kaip skirtingų spalvų grioviai ir įdubos.
Didžiausias ir geriausiai matomas susijungimas, aišku, buvo pats paskutinis, kai Ultima ir Thule, kurį laiką sudarę dvinarį asteroidą, susiliejo į vieną objektą. Susiliejimas turėjo būti labai lėtas, kad visa sistema nesubyrėtų į gabalus, bet irgi paliko matomą pėdsaką – kitokią „kaklo“ regiono spalvą.